Kaip nurodo FNTT, tyrimą organizavęs ir jam vadovavęs Kauno apygardos prokuratūros prokuroras baudžiamąją bylą, kurios apimtis 110 tomų, perdavė nagrinėti Kauno apygardos teismui.
Remiantis ikiteisminiame tyrime surinktais duomenimis, 2019–2020 metais bendrovė bei ją valdęs direktorius galėjo apgaulingai tvarkyti įmonės finansinę apskaitą – neapskaityti ir į bendrovės kasą neįnešti per dvejus metus gautų beveik 1,2 mln. eurų grynų pinigų už parduotas automobilių dalis iš ne mažiau kaip 285 fizinių asmenų.
Pareigūnai įtaria, kad direktorius į savo galimai nusikalstamą schemą galėjo įtraukti ir dar keturiems įmonėje dirbusius asmenis, kurie taip pat galėjo pardavinėti detales ir gautų grynųjų pinigų neįtraukti į bendrovės apskaitą.Direktorius, būdamas materialiai atsakingu už įmonės turėtas lėšas, įtariama, jų niekaip neapskaitė ir neįtraukė į įstatymuose numatytus būtinus registrus bei galimai šias gautas lėšas pasisavino, taip padarydamas labai didelę turtinę žalą savo valdytai bendrovei.
Bendrovei ir jos direktoriui pateikti kaltinimai dėl galimo mokesčių, kurių suma viršija 900 MGL, vengimo bei apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo. Pastarojo nusikaltimo padarymu kaltinimai pareikšti ir keturiems galimai bendrininkavusiems įmonės darbuotojams.
Už mokesčių vengimą teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai mokesčių suma viršija 900 MGL, teismas gali skirti griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki aštuonerių metų.
Už labai didelės vertės svetimo turto pasisavinimą galima griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Apgaulingas apskaitos tvarkymas griežčiausiai gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų.
