Pirmąjį Naujųjų metų šeštadienį Lietuvą pasiekė žinia apie tai, kad Saviečių kaime (Kėdainių raj.) vyras brutaliai nužudė du savo vaikus – 2 metų nesulaukusį berniuką ir 4 mėnesių mergaitę. Vaikus tėvas sumetė į šulinį. Pranešama, kad vaikžudys nuolat girtavo, tačiau nusikaltimo metu buvo blaivus. Vyras esą savo kaltę pripažįsta, tačiau dėl savo poelgio nesigaili ir kodėl nuskandino savo atžalas, paaiškinti negali.
Portalas tv3.lt apie tai, kas gali pastūmėti tėvą nužudyti savo vaikus, kalbina biomedicinos mokslų daktarą, buvusį ilgametį Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos vadovą, teismo psichiatrą ekspertą, šioje srityje dirbantį daugiau negu 24 metus Konstantiną Daškevičių.
Kodėl galėjo būti įvykdytas žiaurus dviejų vaikų nužudymas?
Kiek supratau, tai tas vyras nusikaltimo padarymo metu buvo blaivus. Tada kyla klausimas, ar jis neturi rimtų psichinių sutrikimų, nes jis tikrai atrodo neadekvatus, yra brutalus, agresyvus ir tikrai sunkiai suprantamas. Gal jis buvo įskaitoje pas psichiatrus? Manau, kad turėjo būti, nes, jei žmogus turi psichinių sutrikimų, jis turėtų būti stebimas.
Vietiniai Saviečių kaimo gyventojai minėjo, kad vaikus nužudęs vyras buvo linkęs į žiaurumą, žmonės pasakojo, jog jis buvo kirviu nukirtęs šuniui galvą. Ką Jums sako šios detalės?
Čia mažiausiai gali būti žmogaus asmenybės sutrikimas, anksčiau vadinamas psichopatija. Psichopatas yra žmogus, kuris nesilaiko visuomenės priimtų elgesio, gyvenimo normų.
Dviguba žmogžudystė Saviečių kaime, matyt, yra antras Lietuvoje garsiai nuskambėjęs vaikžudystės atvejis po 2007 m., kai Alma Bružaitė (buvusi Jonaitienė) pasmaugė du savo vaikus. Kaip suprasti vaikžudystės reiškinį? Kodėl tėvai žudo savo vaikus?
A. Bružaitės atveju, tai viskas buvo suplanuota, buvo racionalus išskaičiavimas, siekiant atsikratyti vaikų, kad po to galima būtų išvažiuoti su kitu vyru ir gyventi užsienyje. O paprastai savo vaikus žudo žmonės, kurie yra nestabilios psichikos, kurie būna pagauti impulso, žmogų apima nevaldomas, nekontroliuojamas agresijos protrūkis ir tada žmogus gali padaryti tokius baisius dalykus.
Be abejo, dar yra galimybė, kad žmogus tokius dalykus gali padaryti psichozės būsenoje, kuri gali atsirasti ir po ilgo gėrimo, po ilgo alkoholio vartojimo. Po, tarkime, kelių mėnesių gėrimo žmogus gali nustoti gerti, būti blaivus kelias dienas, bet tada jam gali išsivystyti psichozė. Tada žmogus irgi nekontroliuoja savo veiksmų, būna agresyvus ir gali padaryti žiaurius nusikaltimus. Šioje vietoje reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kokį alkoholį žmogus gėrė. Jei jis gėrė visokius „pilstukus“ – ypatingai kaimuose tai yra populiaru – tai tos psichozės būsenos gali išsivystyti dažnai.
Ar gali žmogų pastūmėti padaryti žiaurius nusikaltimus vaikystėje patirtos traumos, psichologiniai sukrėtimai?
Dažniausiai galima pastebėti, kad kiekvieno žiaurius nusikaltimus padariusio asmens vaikystė nebuvo rožinė ir laiminga. Dažnai jie būna patyrę tėvų, artimųjų ar draugų fizinį smurtą, būna ir seksualinio išnaudojimo atvejų vaikystėje tokių žmonių gyvenime. Kone pas kiekvieną žudiką tokie atvejai gyvenime yra fiksuojami.
Kaip Jūs, kaip psichiatras, paaiškintumėte žudikų, kurie vaikystėje patyrė psichologinių ar kitokių traumų, elgesį? Ar jie keršija?
Taip, tai yra tam tikras kerštas savo skriaudikams. Bet tai nebūtinai yra pagrindinė žudymo priežastis. Psichologinės traumos yra greičiau fonas. Pagrindiniai veiksniai – intoksikacija alkoholiu, psichozės būsena, asmenybės sutrikimas, kurie lemia tokį žiaurų elgesį.
Iškėlėte klausimą dėl asmens, nužudžiusio savo vaikus, pakaltinamumo. Jeigu žmogus padaro sunkų nusikaltimą ir jis yra pripažįstamas nepakaltinamu, tai kokių veiksmų šio asmens atžvilgiu imasi valstybės institucijos?
Žmogus gali susirgti, kol vyksta ikiteisminis tyrimas, pavyzdžiui, jam gali išsivystyti laikinas psichinis sutrikimas, tai jis tada gydomas laikinai, o po gydymo yra grąžinamas į kalėjimą. Jeigu ekspertai pripažįsta, kad tas asmuo buvo nepakaltinamas nusikaltimo padarymo momentu, tai tada teismas skiria prevencinį gydymą, tai yra arba ambulatorinį, arba stacionarinį gydymą Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Ten yra trys rėžimai – griežtas, sustiprintas ir bendras. Jeigu asmuo įvykdo labai sunkų nusikaltimą, tai jam skiriamas griežtas stebėjimo rėžimas. Tokius asmenis nuolat stebi, analizuojama jų būklė. Kiek žinau, nepakaltinami asmenys, padarę labai sunkius nusikaltimus, ten tupi po 10-20 metų ir panašu, kad jie niekada nebus iš ligoninės išleisti.
Jeigu pripažįstama, kad nusikaltimo padarymo metu asmuo buvo nepakaltinamas ir jis patenka į psichiatrinę ligoninę, tai yra galimybė, jog jis bus pagydytas ir tiesiog sugrįš į laisvę?
Taip, jeigu nusikaltimo padarymo momentu asmuo buvo nepakaltinamas, tai jam yra nutraukiamas baudžiamasis persekiojimas ir faktiškai pripažįstama, kad jis yra nekaltas.
Ačiū už pokalbį.
