Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje baigtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikaltimų finansų sistemai ir byla su kaltinamuoju aktu perduota nagrinėti Kretingos rajono apylinkės teismui.
Įtarimai pareikšti 4 asmenims – vienos uždarosios akcinės bendrovės direktoriui, dviems buhalterėms bei juridiniam asmeniui – pačiai bendrovei.
Kretingos rajone veikiančios baldų gamybos įmonės direktorius 46 m. R. B. kaltinamas organizavęs neteisingų duomenų apie įmonės pajamas, pelną ar turtą pateikimą ir apgaulingą apskaitos tvarkymą, o dvi bendrovės buhalterės bei pati bendrovė – apgaulingu apskaitos tvarkymu ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimu.
Ikiteisminį tyrimą atlikę Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos skyriaus pareigūnai nustatė, jog nuo 2007 m. rugsėjo iki 2009 m. sausio per keliasdešimt kartų minėtos uždarosios akcinės bendrovės buhalterės, vykdydamos direktoriaus nurodymus, įmonės darbuotojams mokėdavo kur kas didesnį darbo užmokestį, nei tai fiksuodavo oficialiuose buhalteriniuose dokumentuose, t.y. vedė vadinamąją dvigubą buhalteriją, tokiu būdu išvengdamos nemažos dalies privalomų sumokėti Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų bei fizinių asmenų pajamų mokesčių.
Be to, finansininkės oficialiuose įmonės buhalteriniuose dokumentuose nefiksuodavo ir dalies atliktų ūkinių operacijų, parduodant baldus fiziniams asmenims: dalies gautų grynųjų pinigų neįnešdavo į bendrovės kasą, taip išvengdamos privalomo sumokėti pridėtinės vertės mokesčio (PVM).
Taip per pusantrų metų nuo valstybės buvo nuslėpta beveik 160 tūkst. litų mokesčių.
Siekiant užtikrinti civilinio ieškinio patenkinimą, dar ikiteisminio tyrimo metu bendrovės direktoriui buvo laikinai apribotos nuosavybės teisės – areštuotas jo nekilnojamasis turtas.
Šiuo metu uždaroji akcinė bendrovė jau yra visiškai atsiskaičiusi su Valstybine mokesčių inspekcija bei „Sodra“, todėl ieškinys byloje nereiškiamas, tačiau nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkų tai neatleidžia.
Be to, nustatyta, jog šioje byloje apklausiamas kaip liudytojas vienas iš bendrovės darbuotojų melavo, kad jam buvo mokamas tik minimalus atlyginimas, todėl jo atžvilgu pradėtas ir jau baigtas ikiteisminis tyrimas dėl melagingų parodymų davimo.
Taip pat tyrimo metu nustatyta, kad įmonės direktorius galimai darė poveikį liudytojams, t.y. įmonės darbuotojams nurodė tyrėjams aiškinti, kad jie gavo tik minimalų darbo užmokestį. Taip jis siekė išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Dėl šių nusikalstamų įmonės direktoriaus veiksmų pradėtas kitas ikiteisminis tyrimas dėl poveikio liudytojams darymo.
„Tenka apgailestauti, kad mūsų šalies piliečiai dar pakankamai abejingai žiūri, o kai kuriais atvejais netgi toleruoja su mokesčių slėpimu susijusias nusikalstamas veikas ir nėra įsisąmoninę šių veikų tiek valstybei, tiek visiems piliečiams padaromos žalos mastų – juk įvairių socialinių išmokų, tarp jų ir šiuo metu dėl sunkios ekonominės padėties sumažintų pensijų dydžiai tiesiogiai priklauso nuo į biudžetą sąžiningai sumokamų mokesčių. Asmenys turėtų suvokti, kad toleruodami dalies darbo užmokesčio gavimą „vokeliuose“, jie tiesiogiai nukenčia ir patys: ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju jie gauna mažesnes socialines pašalpas, tai taip pat atsilieps ir jų senatvės pensijos dydžiui“, – sakė ikiteisminį tyrimą organizavęs ir jam vadovavęs Klaipėdos miesto apylinkės prokuroras Donatas Blinstrubis.
Maksimali bausmė, kurią teismas gali skirti už minėtas nusikalstamas veikas – laisvės atėmimas iki 4 metų.