Norvegijoje gyvenanti jauna kauniečių šeima, kurios dvejų metukų sūnelis po vietos vaiko teisių tarnybą pasiekusio tėvų kivirčo atiteko vietinių lesbiečių poros globai, veltui tikėjosi šventes sutikti kartu su vaikeliu. Norvegijos teismas Kalėdų išvakarėse nusprendė lietuviams vaiko negrąžinti.
Tolesnį mažylio likimą Norvegijos teismas svarstė dar gruodžio pradžioje, tačiau sprendimą pranešė skelbsiantis tik prieš Kalėdas.
Vilčių vis mažiau
„Kaip po posėdžio nusiminusi pasakojo dukterėčia Alina (vardas pakeistas,– red. past.), iš lesbiečių poros nuotaikų išeinant iš teismo salės buvo galima numanyti, kad vaiko tėvams negrąžins,– “Vakaro žinioms„ pasakojo Kaune gyvenanti Alinos teta Irena.– Jos, sakė, buvo labai patenkintos, laimingos.“
Taip, deja, ir atsitiko. Teismo sprendimas lietuvių šeimai buvo nepalankus.
Vaikui tai, Irenos įsitikinimu, didžiulė trauma. „Jei Norvegijos vaiko teisių tarnybos darbuotojai tvirtina, kad jiems svarbiausia– vaiko interesai, nesuprantu, kaip gali prašyti teismo tėvams vaikelio neatiduoti,– stebėjosi ji.– Juk jo tėvai– ne kokie atmatos. Sūnelį labai myli. Nei skriaudė jo, nei mušė. Nėra šeimų, kuriose nepasitaiko kivirčų, bet kad vien dėl to atimtų mažą vaikelį– negirdėtas dalykas! Visiškas nesiskaitymas su kitos šalies piliečiu ir jo teisėmis. Ko tokiam kūdikėliui labiausiai reikia? Žinoma, kad tėvų meilės. O ką jis mato gyvendamas svetimoje aplinkoje, su svetimomis moterimis, kurios net susikalbėti su juo negali!„
Irena baiminasi, kad jos dukterėčia sūnelio jau nematys. „Tai tas pats, kas vaiką gyvą palaidoti,– baisėjosi ji.– Viskas daroma, kad tėvai jį prarastų visiems laikams.“
Teta sakė patarusi dukterėčiai ir jos vyrui vis tiek nenuleisti rankų. Skųsti sprendimą, prašyti teisinės pagalbos. Ji tikisi, kad ir Lietuvos valstybė nenusigręš, pakovos už savo piliečius.
Įstatymai– ne lietuvių naudai
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Odeta Tarvydienė pabrėžė: „Pagal Norvegijos įstatymus mes neturime teisės reikalauti vaikelį grąžinti lietuvių šeimai. Mes net jokios informacijos apie tą šeimą negalėjome reikalauti iš norvegų, kol nesulaukėme vaikelio tėvų raštiško sutikimo, kad ją mums teiktų. Norvegija– ne Europos Sąjungos šalis, Lietuva su ja nėra pasirašiusi tarptautinių sutarčių, tai padėtį dar labiau komplikuoja. Norvegai vadovaujasi savais įstatymais, o Lietuva nieko negali padaryti.„
O.Tarvydienė džiaugiasi bent tuo, kad, gavusi vaiko tėvų sutikimą teikti apie jų šeimą informaciją, įgijo teisę paprašyti norvegų atsakyti, kokiais motyvais remdamasis teismas nusprendė negrąžinti vaikelio tikriesiems tėvams.
„Gavę teismo motyvus spręsime, kokių tolesnių žingsnių lietuvių šeima galėtų imtis, konsultuosime, ką jai toliau daryti, kad vaikelį atgautų,– sakė ji.– Jei vaiko vis tiek negrąžins, prašysime, kad jį bent atiduotų globoti Lietuvoje gyvenantiems giminaičiams.“
Virginija GRIGALIŪNIENĖ
