Lietuvos apeliacinis teismas liepos 14 dieną atmetė Klaipėdos bendrovės „Karpis“ ir jos antrinių įmonių „Marijampolės pieno konservai“, Lukšių pieninė, Vilniaus „Ferogama“ bei Ispanijos „Rarkarpis“ prašymą panaikinti joms nuo 2018 metų gruodžio taikomas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo kovą priimtą nutartį.
Apeliacinis teismas konstatavo, jog panaikinus apribojimus galėtų kilti grėsmė užtikrinti pirmosios R. Karpavičiaus žmonos Audronės ieškinį – A. Karpavičienė siekia, kad jai būtų pripažinta pusė R. Karpavičiaus turto – nekilnojamojo turto ir įmonių akcijų.
„Byloje pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis apribota tik apeliantų (įmonių – BNS) teisė perleisti, įkeisti ar dovanoti jų ilgalaikį ir finansinį turtą (akcijas) taip pat reorganizuoti ar likviduoti įmones, investuoti jų turtą į kitas įmones. Šių teisių ribojimas nesusijęs su kasdieniu įmonių ūkinės veiklos vykdymu“, – rašoma nutartyje.
R. Karpavičius per bendrovę „Karpis“ valdė „Marijampolės pieno konservus“, „Rarkarpį“ Tenerifėje, Lukšių ir Širvintų pienines, „Ferogamą“, Ukrainos „Vitaut“.
Skaičiuojama, kad 2019 metų rugpjūtį mirusio 61 metų R. Karpavičiaus palikimo vertė siekia apie 120 mln. eurų.
Kitame teisme yra ginčijamas jo testamentas. Ieškinį mirusio verslininko broliui Henrikui ir sutuoktinei Aistei Karpavičienei, paveldėjusiems R. Karpavičiaus palikimą, teismui yra pateikęs jo sūnus Rokas Karpis – jis nesutinka su tėvo valia ir ginčija testamentą, prašydamas jį pripažinti negaliojančiu.
