Šioje administracinėje byloje ginčas kilo dėl 2010 m. gruodžio 16 d. Konkurencijos tarybos nutarimo teisėtumo, kuriuo buvo nutarta pripažinti, kad "Orlen Lietuva", taikydama ekonomiškai nepagrįstą ir diskriminacinę kainodarą, metinius lojalumo, nekonkuravimo įsipareigojimus, ir ribodama paralelinio importo galimybes bei savo pirkėjų klientus, kuriems pirkėjai galėtų parduoti prekes, pažeidė Konkurencijos įstatymą bei Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo.
Teisėjų kolegija pripažino, jog Konkurencijos taryba pagrįstai nustatė, jog „Orlen Lietuva" taikė ekonomiškai nepagrįstą ir diskriminacinę kainodarą, nustatydama nuolaidų sistemą, kuri nebuvo skaidri ir taikyta ne visiems klientams vienodais pagrindais - nuolaidos diskriminuojant pirkėjus buvo individualizuojamos.
Taip pat, anot LVAT, Konkurencijos taryba pagrįstai konstatavo, kad „Orlen Lietuva", nustatydama pirkėjams kainas, tiesiogiai priklausančias nuo pirkėjo metinio įsipareigojimo nupirkti tam tikrą kiekį naftos produktų, bei nustatydama kiekvienam pirkėjui individualų minimalų artimą jo planuojamam metiniam poreikiui kiekio įsipareigojimą, siekė „pririšti" pirkėjus prie AB „Orlen Lietuva", neleisti jiems laisvai elgtis rinkoje, ir taip apribojo konkurenciją.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, jog Konkurencijos taryba pagrįstai konstatavo, kad „Orlen Lietuva", apibrėždama vieno iš savo pirkėjų prekybos ribas teritoriniu pagrindu - nurodydama, kad parduodami produktai yra skirti Latvijos rinkai, ribojo jo galimybę pateikti nupirktus naftos produktus Lietuvoje esantiems pirkėjams, ir tokiu būdu buvo iškraipyta konkurencija.
Pagal LVAT nutartį, nors Konkurencijos taryba nutarime konstatavo, jog „Orlen Lietuva", parduodama savo pagamintą dyzeliną „Ventus", pažeidė Konkurencijos įstatymą (nustatė diskriminacines dyzelino „Ventus" pardavimo kainas pagal jo panaudojimo paskirtį, bei savo pirkėjų klientams nustatė ribojimus, t. y. kad mažesnėmis kainomis parduotas žymėtas dyzelinas yra skirtas tik laivų bunkeriavimui), tačiau, LVAT vertinimu, Konkurencijos taryba neįrodė šio pažeidimo pagrįstumo, neatsižvelgė į visas svarbias tokio pažeidimo konstatavimui aplinkybes, todėl nutarimas šioje dalyje panaikintas.
Atsižvelgdama į tai, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija pareiškėjui paskirtą baudą sumažino penkiais procentais, t. y. iki 7 819 450 litų.