Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą ištirti dalies Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimto norminio administracinio akto, nustatančio vietinio susisiekimo autobusų ir troleibusų bilietų kainas, teisėtumą, pripažino šį aktą teisėtu.
Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje prašė teismo ištirti, ar Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013-09-11 sprendimo „Dėl vietinio (miesto) susisiekimo autobusų ir troleibusų bilietų kainų nustatymo“ dalys, kuriomis Taryba nustatė lengvatinę 12 mėnesių terminuotojo bilieto kainą – 10 litų – asmenims, sulaukusiems 80 metų ir vyresniems bei nuo 1939–1990 metų okupacijų nukentėjusiems asmenims – politiniams kaliniams ir tremtiniams, buvusiems getų, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinių stovyklų kaliniams. Pasak pareiškėjo, taip reguliuodama ir keleivius diferencijuodama pagal amžių bei turimą statusą Taryba be objektyvaus pagrindo apribojo kitų asmenų teises ir taip pažeidė konstitucinį asmenų lygybės principą bei įstatymų nuostatas. Vyriausybės atstovui kilo abejonių ir dėl 2014-09-11 sprendimo 4.6 punkto teisėtumo. Šis punktas nustato, kad 88 ir 89 autobusų maršrutais keleiviai gali važiuoti naudodami automobilių statymo bilietą, išduotą tą dieną automobilių stovėjimo aikštelėse po Gedimino prospektu ir Tilto g. 14 bei automobilių stovėjimo aikštelėje Maironio gatvėje.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. rugsėjo 11 d. sprendimo „Dėl vietinio (miesto) susisiekimo autobusų ir troleibusų bilietų kainų nustatymo“ 4.1 ir 4.6 punktus pripažino teisėtais, todėl atmetė Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą kaip nepagrįstą. Teismas savo sprendime pabrėžia, kad Sprendimo 4.1 punktas neprieštarauja Konstitucijos 29 str. 1 d. įtvirtintam asmenų lygybės principui ir atitinka Konstitucijos preambulėje įtvirtintą principą gerbti tuos lietuvių tautos atstovus, kurie gynė savo laisvę ir nepriklausomybę, išsaugojo savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą ir papročius, o kartu įtvirtintas principas puoselėti tautinę santarvę (ginčijama lengvata taikoma visiems Vilniaus gyventojams, neatsižvelgiant į jų socialinę padėtį ir tautybę).
Sprendimo 4.1 punktas neprieštarauja ir Transporto lengvatų įstatyme įtvirtintoms imperatyvioms nuostatoms, šia norma įgyvendinamas papildomas įstatyme esantis leidimas nustatyti tvarką, pagal kurią galima įsigyti važiavimo bilietą su nuolaida. Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad asmuo, įsigijęs automobilio statymo bilietą, išduotą nurodytą dieną nurodytose automobilių aikštelėse, pagrįstai įgyja teisę naudotis tam tikro maršruto vietinio (miesto) susiekimo kelių transporto priemone. Pasistatęs automobilį ir įsigijęs bilietą, asmuo už tai sumoka nustatyto dydžio mokestį, t. y. kartu sumoka ir už vežimą.
