Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad nukentėjusiojo ir ikiteisminio tyrimo, ir teisminio proceso metu duoti parodymai nėra nei nuoseklūs, nei patikimi. Parodymai dėl parašų ant tuščių lapų padėjimo aplinkybių nuolat kito ir atliekant ikiteisminį tyrimą, ir bylą nagrinėjant teisme, todėl jie negali būti pripažįstami patikimais. Neginčijamai nustatyta, kad parašas ant vekselio yra paties nukentėjusiojo.
Siekiant išsiaiškinti, ar vekselis nėra suklastotas, buvo paskirta ne viena teismo ekspertizė, tačiau nė vienos iš jų išvados nedavė konkretaus atsakymo, kuris leistų daryti išvadą, jog tirtas vekselis yra suklastotas, o tuo labiau – kad jį suklastojo J. E. Petraitis.
Nukentėjusiojo parodymai apie bendrą su J. E. Petraičiu verslą, prielaidas surašyti vekselį, abipusius turtinius įsipareigojimus taip pat prieštarauja bylos duomenims. Pavyzdžiui, byloje yra duomenų apie J. E. Petraičio ir nukentėjusiojo bendrus veiksmus prekiaujant meno vertybėmis.
Tai įrodo, kad šie asmenys užsiėmė bendru verslu, nukentėjusiojo dispozicijoje buvo J. E. Petraičiui priklausančių vertybių. Taip pat tai, kad nukentėjusysis, būdamas jauno amžiaus, surašė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko svetimos valstybės piliečiui, rodo, kad tarp jų buvo susiklostę artimi verslo santykiai , ir tai buvo turtinės garantijos įtvirtinimas. Verslo partneriai galėjo būti pasirašę ir vekselį, kurį turėdama piniginius pavedimus atlikusi šalis jautėsi saugi juos atlikdama.
Kita vertus, Apeliacinis teismas pabrėžė, kad byloje yra duomenų, jog J. E. Petraitis galėjo pagaminti netikrą vekselį – pas jį buvo rasta tuščių lapų su nukentėjusiojo parašais, tačiau tai tik prielaidos, rodančios, kad jis galėjo padaryti nusikaltimą, tačiau ne įrodymas, kad jis jį padarė. Teismo tvirtinimu, nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.
Išteisinus J. E. Petraitį, panaikintas ir laikinasis nuosavybės teisės apribojimas jo butui Vilniaus centre.
Primename, kad J. E. Petraitis Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už tai, kad panaudojo žinomai netikrą dokumentą bei apgaule savo naudai įgijo didelės, t. y. 1,8 mln. Lt vertės turtinę teisę į nukentėjusiajam priklausantį turtą. Apygardos teismas konstatavo, kad kaltinimo dalyje dėl žinomai netikro dokumento pagamino duomenų, pagrindžiančių kaltinimą nepakanka, ir šias aplinkybes iš kaltinimo pašalino kaip neįrodytas.
Šį nuosprendį skundusi Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė teigė, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad J. E. Petraitis žinomai netikrą dokumentą pagamino, netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą, prašė pripažinti, kad J. E. Petraitis dokumentą pagamino ir panaudojo.
Nuosprendį skundė ir nuteistasis J. E. Petraitis, teigdamas, kad nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nė viena iš byloje esančių specialistų išvadų nepagrindžia kaltinimo jam bei nepatvirtina nukentėjusiojo parodymų, todėl prašė jį išteisinti.