Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį pradėjo nagrinėti Kultūros paveldo departamento (KPD) skundą dėl žemesnės instancijos teismo sprendimo grąžinti į pareigas departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėją Naglį Puteikį.
Departamento nuomone, Vilniaus apygardos administracinio teismas (VAAT), patenkinęs N. Puteikio skundą dėl neteisėto atleidimo iš darbo, padarė nepagrįstą išvadą ir neištyrė visų įrodymų.
Departamentas mano, kad verslininkų atlikti griovimai buvo atlikti remiantis techniniu projektu ir restauravimo koncepcija. Anot jo, valstybės institucijų atliko reikiamus tyrimus, jų pagrindu parengė vertingųjų elementų, kuriuos būtina išsaugoti, sąrašas bei pagrįstai numatė nevertingas, neautentiškas dalis nugriauti.
Be to, departamentas nurodė, jog N. Puteikis apie atliekamus darbus žinojęs iš anksto. Anot apelianto, buvęs Klaipėdos paveldosaugininkas žinojo apie bibliotekoje vykdomus statybos darbus, lankėsi statybos aikštelėje ir numatytame nugriauti priestate, žinojo, kad priestatą ketinama griauti, tačiau jokių rašytinių nurodymų nepateikė.
Apeliantui abejonių sukėlė ir tai, kad N. Puteikis buvo vienintelis vienašališkai nustatęs bibliotekos priestato išskirtinę vertę ir tuo pagrindu sustabdė darbus.
VAAT vasario pabaigoje patenkino N. Puteikio skundą dėl neteisėto atleidimo iš darbo, tačiau kol bus išnagrinėtas departamento skundas, teismo nutartis nėra įsigaliojusi.
Konservatorių partijos narys N. Puteikis iš pareigų buvo atleistas pernai rugpjūtį. Po atleidimo jis įteikė ieškinį teismui, teigdamas, kad jis iš pareigų atleistas neteisėtai ir reikalavo grąžinti į darbą Kultūros paveldo departamente.
N. Puteikis teigė, kad komisija esą neištyrė tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo priežasčių, aplinkybių ir pasekmių, nenustatė jo kaltės, neįvertino jo ankstesnio elgesio, neišsiaiškino jo elgesį lėmusių priežasčių ir priėmė neteisėtą, nepagrįstą, per griežtą sprendimą. Anot jo, tarnybinis tyrimas buvo atliktas vienpusiškai, neobjektyviai, siekiant susidoroti su juo kaip aktyviu Konservatorių partijos veikėju.
N. Puteikis teismui paaiškino, kad sustabdė I.Simonaitytės viešosios bibliotekos priestato statybos darbus, norėdamas išsaugoti vertingąsias pastato savybes ir elgėsi pagal savo kompetenciją, jausdamas pareigą atsakyti už padalinio darbą bei vadovaudamasis valstybės formuojama politika, kuria siekiama išsaugoti šalies nekilnojamąjį paveldą.
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos prašė teismo atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Paveldosaugininko skundą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinis teismas nusprendė, kad Kultūros paveldo departamento direktoriaus įsakymai neatitinka aukštesnės galios teisės aktams ir yra priimti pažeidžiant taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą.
Teismas manė, kad N. Puteikio veiksmų stabdant statybos darbus nėra pagrindo laikyti šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu, o nuspręsti, ar už juos taikytina kitokia tarnybinė nuobauda, trukdo nepilnai atliktas skundo bei tarnybinio nusižengimo tyrimas. Iš esmės pasibaigusių bibliotekos priestato ardymo darbų sustabdymas negalėjo sutrikdyti investicinio projekto vykdymą.
Sprendimas atleisti N. Puteikį buvo priimtas po neigiamų jo veiklą tyrusios komisijos išvadų.
Nors komisija rekomendavo skirti N. Puteikiui griežtą papeikimą už tai, kad stabdydamas uostamiesčio I.Simonaitytės bibliotekos remontą jis nesilaikė teisės aktų reikalavimų, tuometinis Kultūros paveldo departamento vadovas Albinas Kuncevičius pavaldinį nutarė atleisti.
A. Kuncevičiaus teigimu, N. Puteikis savarankiškai priimdavo jo įgaliojimus viršijančius sprendimus - pernai liepos pradžioje jis sustabdė I. Simonaitytės bibliotekos remontą, pareiškęs, kad restauratoriai niokoja paveldą, esą neteisėtai nugriovę 20 amžiuje statytą katilinę.
