Teismas atmetė prokuroro prašymą apklausti prezidentę

 Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo Generalinės prokuratūros prokuroro pateiktą prašymą atlikti dalinį įrodymų tyrimą Lietuvos Respublikos Prezidentės vyriausiosios patarėjos Daivos Ulbinaitės baudžiamojoje byloje dėl valstybės paslapties atskleidimo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras prašė apklausti liudytoja Lietuvos Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę. Teisėjų kolegija konstatavo, kad LR prezidentė nebuvo įvykių, kurių aplinkybės yra inkriminuojamos D. Ulbinaitei, dalyvė, nes įrodinėjimo dalyką baudžiamojoje byloje apsprendžia tik kaltinimui reikšmingos aplinkybės. Teismas taip pat atmetė prokuroro prašymą pakartotinai perklausyti Jūratės Skėrytės, Jūratės Damulytės –Semėnienės, Vaidoto Beniušio telefoninių pokalbių garso įrašus. Nutartyje pažymima, kad bendravimas elektroniniu ryšiu vyko su asmenimis, kurių atžvilgiu priimti procesiniai sprendimai nepatvirtinti pritaikytų procesinės prievartos priemonių teisėtumo. Prokuroras prašė įvertinti D. Ulbinaitės ir liudytojo Vidmanto Kaladinsko parodymus panaudojant melo detektorių. Teismo nuomone, poligrafo naudojimo įstatymas nesiejamas su baudžiamuoju procesu. Be to, joks teisės aktas neįpareigoja įtariamojo ar kaltinamojo sutikti tirtis poligrafu, o Baudžiamojo proceso kodeksas suteikia teisę kaltinamajam atsisakyti duoti parodymus ir šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip patvirtinančios asmens kaltumą. Prokuroras taip pat prašė leidimo apžiūrėti J. Skėrytės kompiuterį ir telefoną. Teismas pasiūlė prokurorui patikslinti prašymą dėl BNS redaktorės J. Skėrytės kompiuterio ir telefono apžiūros. Nurodyti, kokie iš kompiuterio ir telefono nukopijuoti duomenys yra reikšmingi nagrinėjamai bylai bei dėl kokių konkrečių duomenų turėtų būti atliekamas tyrimas teisme. Taip pat teisėjų kolegija atmetė prokuroro prašymą įpareigoti liudytoją J. Damulytę-Semėnienę atskleisti informacijos šaltinį. Teismas, vertindamas prokuroro prašymą įpareigoti atskleisti informacijos šaltinį, pažymėjo, kad toks prašymas turi būti išsamiai pagrindžiamas reikšmingais ir pakankamais motyvais, atsižvelgiant į šiuo aspektu Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose išdėstytus principus. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad žurnalistų šaltinių apsauga yra viena iš pagrindinių spaudos laisvės sąlygų. Teisėjų kolegija konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog interesas atskleisti šaltinio tapatybę yra pakankamas, jog nusvertų žurnalistų šaltinių apsaugos svarbą vertinant ją spaudos laisvės kontekste. Teismas nusprendė atlikti iš dalies įrodymų tyrimą: apklausti išteisintąją D. Ulbinaitę ir liudytoją Vidmantą Kaladinską.