Piratavimas labiausiai paplitęs teritorijose, kur vyrauja nebaudžiamumas dėl realios valdžios nebuvimo - kaip antai Somalio atveju. Kovą su piratavimu taip pat apsunkina tarptautinių ar dvišalių sutarčių su kaimynais dėl persekiojimo jūroje nebuvimas. Nesant sutarčių su kaimynais, piratai gali greitai pasprukti į kitos valstybės teritorinius vandenis ir tuomet sulaikymo operacija dažnai žlunga, nes persekiojimas karštais pėdsakais negali būti vykdomas svetimos šalies teritoriniuose vandenyse.
Sutarčių su kaimynais nebuvimas yra ir viena iš piratavimo paplitimo Nigerijoje, kurios uosto prieigose buvo pagrobti Lietuvos ir Ukrainos jūrininkai, priežasčių. Kalbant apie nacionalinės teisės nuostatas, pažymėtina, kad ir Lietuvos Baudžiamajame kodekse nėra savarankiškos piratavimo nusikaltimo sudėties. Tačiau piratus būtų patraukti atsakomybėn už nužudymą, kūno sužalojimą, plėšimą ir kitus nusikaltimus.
Praktikoje laivų savininkai dažnai nepraneša apie laivo apiplėšimo faktą, todėl oficiali piratavimo statistika gali būti netiksli. Nepranešimo apie piratavimo atvejus priežastys įvairios. Visų pirma, tylėjimu siekiama neatbaidyti esamų ir potencialių klientų. Antra, siekiama palaikyti laive drausmę, nes pranešimai apie piratavimą gali sukelti sąmyšį ir baimę įguloje. Trečia, laivų šeimininkai baiminasi, kad žinios apie piratavimą paskleidimas gali nulemti tokių veiksmų pasikartojimą. Galiausiai paaiškėjus, kad laivas plaukioja tose zonose, kur didesnė piratavimo rizika, draudimo bendrovės didina įmokų dydį. Statistika rodo, kad piratų užpuolimo metu padaroma ne tik turtinė, bet ir fizinė žala. Penkiolikoje iš šimto atvejų laivo ekipažo nariai žūdavo (pavyzdžiui, Pietryčių Azijoje užpuolimo metu žūna apie 15 procentų visų ekipažo narių). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad žūvančių asmenų skaičius maždaug du kartus didėja tuomet, kai laivo komandos nariai pasipriešina užpuolikams.
Kaip rodo tyrimai, dažniausiai su piratais deramasi ir sumokamos didelės išpirkos, tačiau tai nepanaikina problemos, bet, atvirkščiai, toliau skatina šiuolaikinį piratavimą.
Piratavimas jūroje yra paplitęs tarptautinio pobūdžio nusikaltimas, su kuriuo aktyviai kovoja tarptautinė bendruomenė. Pagrindinis kovą su piratavimu reglamentuojantis tarptautinis teisės aktas yra 1982 m. Tarptautinė jūrų teisės konvencija.
Advokatų kontoros „Averus“ partnerė Laura Čereškaitė-Kinčiuvienė
