• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimas pagrįsti maisto priedų nebuvimą laboratoriniais tyrimais yra neteisėtas, mano teisininkai, o įmonės galės reikalauti valstybės atlyginti patiriamus nuostolius.

REKLAMA
REKLAMA

Anot teisininkų, VMVT siekiai uždrausti maisto produktų ženklinimą „Be E“, „Jokių E“ yra ne tik neteisėti, bet ir gali kainuoti milijonus valstybei, jei maisto gamintojai reikalautų žalos atlyginimo. Jų nuomone, toks reglamentavimas nėra Tarnybos kompentencija, nes maisto produktų ženklinimas yra reglamentuojamas Higienos norma, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro įsakymu.

REKLAMA

„Ši norma nenumato maisto produktų tiekėjams pareigos pagrįsti maisto produktų ženklinimą, sudedamąsias dalis (ar jų nebuvimą) ar reklamuojamus teiginius laboratoriniais tyrimais. Kadangi toks reikalavimas sukelia nemažų sunkumų bei papildomų finansinių išlaidų maisto produktų tiekėjams, jis turėtų būti įtvirtintas atitinkamu teisės aktu, išleistu atsakingos institucijos, šiuo atveju – sveikatos apsaugos ministro, ir paskelbtu pagal Lietuvos Respublikoje galiojančias procedūras“, – sakė advokatų kontoros „Tark Grunte Sutkienė“ advokatė ir asocijuota partnerė Neringa Gražinytė.

REKLAMA
REKLAMA

Jai pritarė ir advokatų kontoros „Sorainen“ advokatė ir partnerė Renata Beržanskienė. Jos teigimu, VMVT raštu išsakyta nuomonė turi būti įteisinta įstatymiškai atliekant įstatymų ar poįstatyminių norminių teisės aktų pakeitimus, nustatant aiškius reikalavimus gamintojams bei paskelbiant apie tai „Valstybės žiniose“, laikantis įstatymų nustatytos tvarkos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Šiuo metu nustatomas VMVT reguliavimas yra paviršutiniškas, įstatymais neįtvirtintas ir neatitinkantis taisyklių ar naujų reikalavimų skelbimo ir informavimo tvarkos. Be to, tokių pakeitimų įgyvendinimui turi būti suteiktas protingas ir pakankamas terminas, kad gamintojai galėtų prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų“, – teigia R.Beržanskienė.

REKLAMA

Susidaro paradoksali situacija, nes Tarnyba pati pripažįsta, kad teiginių dėl maisto priedų nebuvimo maisto produktuose ES teisės aktai nereglamentuoja. Nors Lietuva turi teisę pati reglamentuoti šią sritį, bet tai turi būti daroma atlikus kitų ES šalių teisės aktų ir rinkos analizę, pasitarus su vietinės rinkos dalyviais, apsvarsčius visas aplinkybes

REKLAMA

„Tai nebuvo padaryta, nuorodos į kitų ES šalių praktiką yra abejotinos, nenurodyta, kokių šalių praktika remiamasi. Tarnybos draudimas naudoti tam tikrus teiginius yra pernelyg absoliutus, neatspindi skirtumų tarp gaminių, į kuriuos pridėta priedų gamybos procese, ir tų, kuriuose tam tikros medžiagos susidaro natūraliai. Terminas reikalavimams įgyvendinti yra labai trumpas. Įmonės, nespėjusios įgyvendinti reikalavimo, patirs didelius nuostolius. Neaišku, ir ką reikės daryti su jau įregistruotais prekių ženklais („Be E“, „Jokių E“), kurių naudojimas būtų uždraustas arba bent jau apribotas“, – sako advokatė N. Gražinytė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Dėl reikalavimų atlikti tyrimus padidėja įmonių sąnaudos, o įmonės, atsisakančios atitinkamų etikečių, patirs nuostolių dėl turimos produkcijos bei pakuočių pradavimo. Reikalavimai atlikti laboratorinius tyrimus didina produktų savikainą, tuo pačiu gali būti didinama atitinkamų produktų kaina.

Teisininkų teigimu, įmonės dėl patirtų nuostolių, atsiradusių sustabdžius produkcijos platinimą, galėtų kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų