„Aš, kaip teisininkas, suprasčiau, kad krata asmeninėse patalpose Seimo nario, kaip ir jo darbo patalpoje, taip pat yra laisvės suvaržymas. Kiti teisininkai galvoja kitaip. Teoretiškai mes galime ginčytis labai ilgai tuo klausimu. Vienintelis sprendimas yra priimti atitinkamas pataisas Seimo Statuto ir kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad būtų išaiškinta, ką reiškia „ir kitaip suvaržyti laisvę“, – per Vyriausybės valandą Seime ketvirtadienį pareiškė teisingumo ministras J. Bernatonis.
Taip teisingumo ministras reagavo į Seimo nario Vytauto Antano Matulevičiaus klausimą apie STT kratas Seimo narių namuose, darbo kabinetuose ir automobiliuose.
Inicijuos kreipimąsi į KT?
Portalo tv3.lt kalbintas prekyba poveikiu ir neteisėtu praturtėjimu įtariamo buvusio Liberalų sąjūdžio pirmininko ir buvusio Seimo nario E. Masiulio advokatas, buvęs prokuroras Mindaugas Bliuvas teigė iš principo pritariantis teisingumo ministro J. Bernatonio pareikštoms abejonėms dėl STT kratų Seimo narių namuose, darbo vietose teisėtumo.
„Turbūt vienos iš pirmųjų situacijų, kai tos kratos taip aktyviai buvo atliekamos, Seimo narių atžvilgiu dar nepanaikinus imuniteto, ir matau, kad būtent šitų veiksmų antikonstitucingumo klausimas iš tiesų yra toks aktualus. Nes, pavyzdžiui, Konstitucijoje yra aiškiai parašyta, kad asmenį negalima traukti baudžiamojon atsakomybėn, antra sąlyga – negali būti asmuo sulaikomas ir trečia sąlyga – negali būti kitaip varžoma jo laisvė. Va šita sąlyga, kiek man yra žinoma, nei Konstitucinio Teismo praktikoje, nei baudžiamųjų bylų praktikoje nėra aiškiai aptarta. Susiduriame su tam tikra normų koalizija, kur, jei tą laisvę pripažįstame kaip laisvę, tai, be abejo, atliekant kratas, savotiškai ta laisvė yra ribojama, suvaržoma.
Pažvelkime ir į kratos pačią eigą. Jeigu asmuo, pavyzdžiui, nuo 8 valandos ryto iki 16 valandos vakaro turėjo būti savo gyvenamojoje vietoje, laukti, kol pareigūnai viską apieškos, tai jis negalėjo atlikinėti savo pareigų, kai buvo numatyti posėdžiai su atitinkamais valstybės pareigūnais. Žmogus tuo metu negalėjo išeiti iš namų. Ar tai yra laisvės suvaržymas? Aš manau, kad taip“, – dėstė M. Bliuvas.
Anot jo, šiuo klausimu turėtų savo nuomonę pateikti Konstitucinis Teismas (KT).
„Mano nuomone, tokiu klausimu, kadangi tai yra konstitucinė norma – Seimo nario imunitetas įtvirtintas Konstitucijoje ir tik po to Seimo statute, Baudžiamojo proceso kodekse ir kituose įstatymuose, tai būtent įstatymai turi būti įvertinti Konstitucijos atitikmens lygmenyje ir tą turėtų pasakyti, mano nuomone, Konstitucinis Teismas“, – aiškino advokatas.
Kreipimasis į KT dėl kratų atlikimo imunitetą turinčio Seimo nario namuose, darbo vietoje konstitucingumo gali suteikti galimybę ginčyti kratų metu surinktus įkalčius prieš parlamentarą. M. Bliuvas, klausiamas, ar jo ginamojo E. Masiulio byloje bus mėginama inicijuoti kreipimąsi į KT, ragino neskubėti.
„Apie tam tikrus teisinius mūsų ėjimus, apie tam tikrą taktiką, tai čia yra labai daug teisinių niuansų, taigi neskubėkime, viskas mūsų eigoje. Kokia bus mūsų taktika, pamatysime“, – mįslingai kalbėjo advokatas.
M. Bliuvas, klausiamas, kaip vertina pastaruoju metu į žiniasklaidos rankas vis patenkančią informaciją, kuri esą yra susijusi su ikiteisminiu tyrimu E. Masiulio atžvilgiu, sukritikavo teisėsaugą.
„Tai jau įprasta taktika. Jeigu teisėsauga nesijaučia stipri, tai taip ir bando žaisti. Mes jaučiamės pakankamai tvirtai savo pozicijose ir mes žaidžiame drąsų, taktinį žaidimą kaip priklauso pagal įstatymus – mes, visų pirma, pozicijas dėliojame procese, o tik po to viešojoje erdvėje“, – kalbėjo E. Masiulio advokatas.
Ginčys įrodymus?
V. Gapšio, kuriam šiuo metu oficialiai nėra pareikšti įtarimai dėl korupcinių veikų, bet jam suteiktas specialiojo liudytojo statutas, advokatas Saulius Juzukonis portalui tv3.lt teigė taip pat pritariantis teisingumo ministro J. Bernatonio abejonėms dėl STT kratų Seimo narių namuose, darbo vietose atitikimo Konstitucijai.
„Kas įdomiausia, kad Seimo statute išplečiama sąvoka, kad Seimo narys negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir kitaip suvaržyta jo laisvė. Šioje vietoje teisingumo ministras ir pasisakė, kad laisvė ir tos kratos gali būti nesusiję.
Lieka dabar atsakyti, ar buvo čia suvaržyta laisvė, ar ne. Tai yra bet kokiu atveju laisvės apribojimas, tik jis yra toks, koks yra. Aš šioje vietoje pritarčiau teisingumo ministrui, kad laisvė suvaržoma.
Seimo nario patraukimas baudžiamojon atsakomybė siejasi su kitu dalyku, tai yra baudžiamuoju persekiojimu. Atkreipkite dėmesį, kad prokuratūroje net yra Baudžiamojo persekiojimo departamentas. O kur sąvokos „baudžiamasis persekiojimas“ paaiškinimas? Kur jis prasideda ir kur jis pasibaigia? Vienu atveju tada, kai pradedamos taikyti visokios priemonės, tai yra ir žvalgybinės, ir iki to, kol nustatomas asmuo, kuris padarė nusikalstamą veiką, ar nuo to momento, kai asmuo padarė nusikalstamą veiką, jam įteikiamas pranešimas apie įtarimą ir kol priimamas nuosprendis? Kokia pas mus nuostata? Kiek žiūrėjau, aiškios nuostatos nėra“, – svarstė advokatas.
S. Juzukonio teigimu, ikiteisminio tyrimo metu inicijuoti kreipimosi į KT nepavyks, tačiau, jei V. Gapšio byla nukeliaus iki teismo, bus mėginama tai padaryti.
„Aš manau, kad ikiteisminio tyrimo stadijoje šiuo atveju to padaryti nėra galimybės, tai šiuo atveju, jeigu viskas persikels į teisminį nagrinėjimą, kada bus teisme, tada kelsime įrodymų pagrįstumo klausimą su prašymu kreiptis į KT, ar tam tikri surinkti duomenys buvo surinkti, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymų“, – kalbėjo V. Gapšio advokatas.
Griežtas atsakas teisingumo ministrui
Buvusio ilgamečio KT teisėjo, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesoriaus, teisininko Vytauto Sinkevičiaus įsitikinimu, abejonių dėl STT kratų Seimo narių namuose, darbo vietose, nepanaikinus jų neliečiamybės teisėtumo kilti negali. Profesoriaus manymu, jei vadovautumėmės teisingumo ministro J. Bernatonio logika, tai visi galimai korumpuoti parlamentarai, galėtų nesunkiai išsisukti nuo atsakomybės.
„Konstitucijos negalima aiškinti visuomenei žalingu būdu. Imunitetas yra skirtas tam, kad vykdomoji valdžia negalėtų persekioti Seimo nario dėl jo, kaip Seimo nario, veiklos. Bet Konstitucija numato, kad Seimas gali spręsti, ar leisti patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybė, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę, tačiau, norint kreiptis į Seimą su tokiu prašymu, prokuroras turi turėti įrodymus. Prokurorai turi pateikti Seimui aiškius įrodymus, kad yra pagrindo įtarti, jog Seimo narys padarė nusikaltimą.
Štai dabar teisingumo ministro (J. Bernatonio – tv3.lt) komentaras reiškia, kad prokurorai, norėdami surinkit įrodymus, kad Seimo narys padarė nusikaltimą, žinodami, tarkime, kad jis paėmė kyšį ir pasidėjo jį savo darbo kabinete – nufilmavo, užfiksavo – turi kreiptis į Seimą ir paprašyti leidimo padaryti kratą. Tai reikštų, kad Seimas spręs, ar sudaryti laikinąją tyrimo komisiją, laikinoji tyrimo komisija kviesis Seimo narį pasiaiškinti, prokurorą pasiaiškinti ir po dviejų mėnesių prokuroras nueis daryti kratos Seimo nario kabinete. Viskas bus ne tik suslėpta, bet ir panaudota. Tada iš esmės Seimo narys tampa apskritai neliečiamas ir ta konstitucinė nuostata, kad Seimas gali spręsti, ar duoti leidimą Seimo narį patraukti atsakomybėn, taps fiktyvia, ja bus labai sunku įgyvendinti. Štai ką reiškia teisingumo ministro komentaras“, – portalui tv3.lt aiškino V. Sinkevičius.
Pasak buvusio KT teisėjo, Konstitucija garantuoja Seimo nario neliečiamybę, tačiau neužkerta kelio teisėsaugai, nepanaikinus tautos išrinktojo imuniteto, rinkti įrodymus apie galimai padarytą jo nusikaltimą.
„Imuniteto yra ne tam, kad Seimo narys būtų apsaugotas nuo ikiteisminio tyrimo veiksmų. Imunitetas skirtas apsaugoti nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, suėmimo, laisvės suvaržymo, kai tam nėra pagrindo“, – pabrėžė profesorius.
Tyrimas plečiamas
Gegužės 12 d. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl kyšininkavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu stambiu mastu.
Pareigūnai informavo turintys duomenų, kurie leidžia įtarti, kad galimai koncerno „MG Baltic“ atstovai už politinės partijos veikimą jų naudai perdavė itin stambaus masto kyšį E. Masiuliui. STT pranešė, kad „MG Baltic“ viceprezidentas Raimundas Kurlianskis E. Masiuliui galimai perdavė 106 tūkst. Eur dydžio kyšį.
Tą pačią dieną pareigūnai atliko kratas koncerno prezidento Dariaus Mockaus, R. Kurlianskio darbo vietose, E. Masiulio namuose, automobilyje, darbo vietoje ir Liberalų sąjūdžio būstinėje.
Vėliau pranešta, kad E. Masiulio namuose rasta apie 250 tūkst. Eur. Po to, kai jis atsisakė Seimo nario mandato ir pasitraukė iš Liberalų sąjūdžio pirmininko posto, pareikšti įtarimai, E. Masiuliui pareikšti įtarimai dėl prekybos poveikiu ir neteisėto praturtėjimo.
Šiame tyrime įtarimai pareikšti ir „MG Baltic“ viceprezidentui R. Kurlianskiui – jis įtariamas dėl papirkimo, prekybos poveikiu ir dėl neteisėto disponavimo valstybės paslaptimi.
Vykdydama minėtą tyrimą šią savaitę STT taip pat pranešė įtarianti, kad R. Kurlianskis per Seimo narį „darbietį“ Vytautą Gapšį už kyšius siekė paveikti Darbo partijos narius, kad jie veiktų koncerno interesais. V. Gapšio namuose, darbo kabinete, Seime, atliktos kratos. Kol kas dėl V. Gapšio teisinės neliečiamybės panaikinimo prokurorai į Seimą nesikreipė. Parlamentaro statutas po įvykusios apklausos – specialusis liudytojas.
