Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska BNS sakė, kad šis kreipimasis parengtas atsižvelgus tiek į Lietuvos teismų, tiek į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktiką.
„Tai, ką matome šiuo metu ir teismų bylose, teismai referuoja į tai, kad partnerystės institutas yra neįsigaliojęs (...) Iš EŽŽT praktikos matome, kad valstybės konvencijos narės turi pozityvią pareigą savo teisinėje sistemoje numatyti tam tikrą teisinę formą, kuri leistų vienos lyties asmenims sureguliuoti teisinius santykius, teisiškai juos pripažinti ir apsaugoti“, – ketvirtadienį sakė ministrė.
Pagal Vyriausybės nutarimo projektą, KT būtų prašoma įvertinti dvi Civilinio kodekso normas. Jo ketinama klausti, ar pagrindiniam šalies įstatymui neprieštarauja kodekso nuostata, kad galima tik vyro ir moters partnerystė, ir tai, kad kodekso skyrius, reguliuojantis bendro gyvenimo sąlygas neįregistravus santuokos, pradės veikti tik tuomet, kai bus priimtas partnerystės įstatymas.
„Priimdamas Civilinį kodeksą, kuriame įtvirtintas bendro gyvenimo nesudarius santuokos (partnerystės) institutas, įstatymų leidėjas asmenims sukūrė teisėtus lūkesčius dėl jų konstitucinių teisių į šeimos gyvenimo teisinį pripažinimą ir apsaugą garantijos, o sau – pareigą užtikrinti šios garantijos įgyvendinimą, tačiau šios pareigos nevykdo daugiau kaip 20 metų“, – teigiama kreipimosi į KT projekte.
Projekte pabrėžiama, kad Konstitucijoje įtvirtintas asmenų lygybės principas, diskriminacijos draudimas, valstybė įsipareigoja saugoti ir ginti visas šeimas, atitinkančias konstitucinę šeimos sampratą.
Pasak E. Dobrowolskos, šiuo metu nutarimo projektas pateiktas viešam derinimui, po to jį turėtų svarstyti Vyriausybė. Sprendimą, ar kreiptis į KT, priims Ministrų kabinetas.
„Jeigu KT priimtų nagrinėti tokį kreipimąsi ir jeigu pripažintų, kad Civilinio kodekso nuostata, numatanti partnerystę tarp vyro ir moters, prieštarauja Konstitucijai, šitas klausimas būtų išspręstas, tokia nuostata negalėtų būti taikoma ir nebebūtų teisinio klausimo, ar prieštarauja Konstitucijai. Tikėtina, tiek Seime nebekiltų klausimų“, – BNS sakė teisingumo ministrė.
Anot jos, lyčiai neutralios partnerystės įteisinimas užtikrintų didesnę apsaugą asmenims.
Kita vertus, E. Dobrowolska pabrėžė, kad KT sprendimas neeliminuotų Seimo darbo – parlamentas privalėtų priimti atitinkamą įstatymą.
Laisvės partija, kuriai priklauso ir E. Dobrowolska, nuo kadencijos pradžios mėgino parlamente priimti įstatymą dėl partnerystės įteisinimo ir tarp skirtingų lyčių, ir tarp tos pačios lyties asmenų.
Pernai gegužę Seimas po svarstymo kelių balsų persvara yra pritaręs Civilinės sąjungos įstatymo projektui, tačiau teikti projekto priėmimui nedrįstama, nes jam priimti gali pritrūkti balsų.
Lietuvoje partnerystė šiuo metu nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Ankstesni bandymai tą padaryti parlamente buvo nesėkmingi.
Civilinės sąjungos įstatymo projektas numato, kad ją sudarę partneriai kurtų bendrą dalinę nuosavybę, tačiau turėtų galimybę atskiru susitarimu nustatyti ir kitokį turto teisinį režimą, paveldėtų pagal įstatymą ir nemokėtų paveldėjimo mokesčių, turėtų galimybę veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovautų vienas kitam sveikatos priežiūros srityje, galėtų gauti su sveikata susijusią informaciją.
