Lietuvių tikėjimas samosudu (rus. teismu be teismo) dabar kaip niekada stiprus: laisvėje slapstosi garliaviškis Drąsius Kedys, įtariamas nušovęs du žmones, kuriuos kaltino savo dukrelės išniekinimu. Pedofilijos ir dvigubos žmogžudystės skandalas sukėlė ant kojų aukščiausius šalies pareigūnus, nes liko vienas žingsnis iki patvirtinimo, kad į pedofiliją galėjo būti įklimpęs D.Kedžio nušautas teisėjas, o Generalinė prokuratūra, tai žinodama, nieko nedarė.
Kieno teisingumas laimės? Žmogaus ar valstybės? Lietuvos Respublikos Konstitucija sako, jog viena iš valdžių – teismas. Tačiau joje kalbama ir apie žmogaus teises.
Kokia bus atomazga, matyt, jau greitai žinosime. Tačiau svarbiausia šioje istorijoje – ne surasti bėglį ir įsitikinti, ar jis nemelavo dėl jo dukrelės prievartavimo bei tvirkinimo. Svarbiausia – kad visa Lietuva, o gal net ir visas pasaulis pamatytų, kaip plačiai mūsų šalyje išsikerojęs abejingumas žmogui. Televizija kaip tik rodo serialą "Emiliją". Šioje naivokoje muilo operoje atskleidžiamas vienas svarbus, realus dalykas: bankininkai, valstybės tarnautojai (dėmesio! ne valdininkai! jie turi TARNAUTI valstybei) kovoja su maža pilka pelyte Emilija, tenorinčia ramiai gyventi su savo mažosiomis sesutėmis, kurias negeri dėdės ir tetos pagrobė ir įkišo į vaikų namus, o pačią ją išmetė į gatvę. Be abejo, "Emilijoje" laimės gėris, tuo sunku abejoti. Tačiau kuo baigsis D.Kedžio istorija? Ar laimės teisingumas? Jei taip, kieno?
Kad su Lietuvos teisėtvarka ne viskas tvarkoje, jau seniai aišku. Kad iškrypėlių esama ir tarp teisėsaugininkų ir net karininkų, tauta jau supranta. Tai rodo ir milžiniškas D.Kedžio palaikymas, kokio nebuvo sulaukęs nė vienas žmogžudyste įtariamas žmogus (tiesa, Lietuva buvo graudinama Almos Bružaitės, nužudžiusios du savo vaikus, istorija ir abejonėmis, ar tikrai ji tai padarė, tačiau kol kas jokie nauji faktai, paneigiantys jos kaltę, į paviršių neišplaukė). Internete – tūkstančiai komentarų, palaikančių Drąsių Kedį vos ne kaip nacionalinį didvyrį, "išdrįsusį smogti pedofilų klanui". Jam net specialiai sukurtas socialinio tinklalapio "Facebook" puslapis. Ar nusipelnė šis žmogus tokios garbės? Spręsti palieku kiekvienam. Išties, jei jis – žudikas, turės atsakyti pagal įstatymą. Tačiau kas bus, jei paaiškės, jog karalius nuogas, ir teisėjų klanas nėra neklystančių dievų buveinė? O prokurorai – tokie pat žmonės, kartais dar ir piktavaliai, nenorintys tirti svarbių bylų, nes JŲ teisingumas JIEMS svarbesnis už paprastų žmonių teisingumą?
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas spalio 7–ąją generaliniam prokurorui Algimantui Valantinui oficialiai pateikė klausimus, susijusius su D.Kedžio skundais. Tokiu būdu bus bandoma išsiaiškinti, kada Kauno miesto apylinkės prokuratūroje buvo gautas D.Kedžio prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimos seksualinės prievartos jo mažametės dukters atžvilgiu, kiek kartų ir kada buvo apklausta mergaitė, ar buvo užtikrintos visos apklausos metodikos priemonės, reikalingos mažamečio nukentėjusiojo dėl seksualinės prievartos atžvilgiu, kokie apklausos rezultatai, kada atliktas mergaitės suvokimo lygio psichologinis tyrimas, kada ir kokie pavedimai buvo duoti operatyviniams darbuotojams, kokių veiksmų ėmėsi Generalinė prokuratūra, Kauno apygardos prokuratūra dėl to, kad įtarimai metami arba šmeižiamas apygardos teismo teisėjas, kuriam patikėta nagrinėti itin sudėtingas bylas, kada buvo apklaustas Kauno apygardos teismo teisėjas Jonas Furmanavičius, taip pat ponas Andrius Ūsas dėl jiems D.Kedžio reiškiamų kaltinimų ir kt.
Jei į šiuos klausimus ir kitus bus atsakyta, galbūt sužinosime tiesą.
Ir dar. Gali būti, jog po šio skandalingo įvykio – pedofilijos skandalo, virtusio žudynėmis – postų neteks aukšti pareigūnai (generalinis prokuroras ir jo pavaldiniai).
Visgi svarbiausia šioje skaudžioje istorijoje – paprasto žmogaus teisybė. Valstybė turi atsakyti į klausimą: kas Lietuvoje gali užtikrinti žmogui teisingumą (ne "ant popieriaus", o realybėje)? Ar būtina tapti panašiu į Dexterį Morganą iš serialo "Dexter", norint sulaukti valstybinio teisingumo?
