Vyriausybė neapsisprendžia, kokia darbo užmokesčio sistema būtų tinkamiausia visoms biudžetinėms įstaigoms.
Nuo ateinančių metų sausio visų valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio tvarką turėtų reglamentuoti naujas įstatymas. Ar taip ir bus, prognozuoti sunku, nes Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtą įstatymo projektą pirmadienį Vyriausybė grąžino tobulinti, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“.
Iki šiol šią sritį reguliuoja keli Vyriausybės nutarimai, kurių vienas - 15 metų senumo. Dėl bendros darbo užmokesčio sistemos nebuvimo atsirado nepagrįstos disproporcijos tarp atskirų sričių darbuotojams taikomų atlyginimų koeficientų dydžio. Kad padėtis pasikeistų, 2009-iesiems papildomai iš valstybės biudžeto reikėtų skirti apie 320 mln. litų.
Pagrindinis rengiamo įstatymo tikslas -nustatyti bendrą darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis valstybės ir savivaldybių įstaigose, darbo užmokesčio sistemą, sumažinti skirtumus tarp valstybės tarnautojų ir pagal darbo sutartis dirbančių biudžetinių įstaigų darbuotojų. Šiuo metu jų darbo užmokestis nustatomas remiantis bazinės mėnesinės algos (BMA) dydžiu.
Naujasis įstatymas būtų taikomas įstaigose pagal darbo sutartis dirbantiems darbuotojams, gaunantiems darbo užmokestį iš valstybės, savivaldybių, valstybinio socialinio draudimo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, t. y. mokslo ir studijų, švietimo, sveikatos apsaugos įstaigų vadovams, mokslo darbuotojams, pedagogams, kultūros ir meno, socialiniams darbuotojams, medicinos personalui. Įstatymu vadovausis ir viešojo administravimo funkcijas vykdančių institucijų bei įstaigų (Seimo, prezidento, Vyriausybės kanceliarijų, teisėsaugos institucijų, ministerijų, Vyriausybės įstaigų ir 1.1.) darbuotojai.
Šis teisės aktas nereguliuotų darbo užmokesčio Lietuvos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose, atstovybėse prie tarptautinių organizacijų.
Nuo ateinančių metų sausio visas valstybės ir savivaldybių įstaigose esančias pareigybes pagal joms reikalingą išsilavinimą siūloma skirstyti į keturis lygius. Numatyta, kad darbo užmokestį sudarys pareiginė alga, priedai už kvalifikacinę klasę, priemokos, papildomas užmokestis kompensuojant viršvalandinį, nakties ir darbą poilsio ar švenčių dienomis. Pareiginių algų koeficientų skalė įspūdinga. Įstaigų vadovų koeficientas galės siekti 10,3, paprasto darbuotojo - nuo 1,7 iki 4,2.
Galimybė gauti iki 300 proc. pareiginės algos priemokas numatyta mokslo darbuotojams, tyrėjams ir dėstytojams, įgyvendinantiems tarptautinius mokslo ir technologinės plėtros programų projektus arba ūkio subjektų užsakymus iš tarptautinėms programoms skirtų lėšų. Į tokias pat priemokas už papildomus darbus galės pretenduoti mokslo ir studijų institucijų vadovai, jų pavaduotojai bei kiti akademinių padalinių vadovai. Taip pat nustatyta, kad mokslo ir studijų institucijų vadovų mėnesio darbo užmokestis negalės viršyti institucijos mokslo darbuotojų praėjusių metų keturių vidutinių mėnesio darbo užmokesčių.
Naujojo įstatymo projekte 200 proc. pareiginės algos priedus siūloma taikyti nacionalinių ir valstybinių kultūros bei meno įstaigų vadovams, aukščiausio profesinio meninio lygio kultūros ir meno darbuotojams.
Pasak Valstybės tarnautojų profesinės sąjungos pirmininkės Irenos Petraitienės, šio įstatymo laukiama jau seniai - jo projektas po valdžios įstaigas klajoja nuo 2002-ųjų. Vis dėlto priekaištų projektui profsąjungininkai taip pat negailėjo. Vienas jų - skaičiuojant atlyginimus biudžetininkams, dirbantiems pagal darbo sutartis, neatsižvelgta į tarnyboje išdirbtą stažą. Tuo metu valstybės tarnautojams tokia nuostata taikoma.
„Žinoma, negalima visko reikalauti iš karto, reikia atsižvelgti į finansines valstybės galimybes“, - sakė LŽ I.Petraitienė.
