Vilniaus miesto apylinkės teismas per posėdį L. Jaruševičienės byloje kaip liudytoją planavo apklausti tuometį sveikatos apsaugos ministrą, dabar Seimo narį „valstietį“ Aurelijų Verygą.
A. Veryga atvyko į teismo posėdį, tačiau eksviceministrei pareiškus nušalinimą Generalinės prokuratūros prokurorui Gintarui Pliopliui, liudytojo apklausa atidėta kitam posėdžiui, lapkričio 14 dienai.
„37 punktų nušalinimas, šiandien posėdis tikrai neįvyks, vargu, ar šiandien nušalinimo klausimą išspręsime. Ačiū už dalyvavimą, ačiū už sugadintą laiką – netikėtas posūkis“, – į teismo salę pakviestam liudytojui A. Verygai sakė bylą nagrinėjantis teisėjas Jeugenijušas Jaglinskis.
Teisėjas leido A. Verygai išvykti.
A. Veryga 2016-2020 metais sveikatos apsaugos ministro pareigas. Jo komandoje dirbusi viceministrė iš pareigų pasitraukė 2020 metų rugpjūtį, teisėsaugai pareiškus jai įtarimus.
Viceministrei pasitraukiant iš pareigų, ministras A. Veryga tvirtino, kad siaučiant koronaviruso pandemijai sveikatos apsaugos sistema susidūrė su labai daug iššūkių, reikėjo imtis greitų ir netradicinių sprendimų.
L. Jaruševičienė prokurorą G. Plioplį kaltina neobjektyvu tiriant bylą.
„Pareikštas kaltinimas neaiškus, melagingas, prieštaraujantis bylos medžiagai, prokuroras netinkamai ir tendencingai atliko savo pareigas, naikino mano teisinančius įrodymus“, – teismui sakė L. Jaruševičienė.
Ji teigė, kad buvo padaryta žala jos reputacijai, o siekiant objektyvaus bylos išnagrinėjimo, būtina pakeisti prokurorą.
L. Jaruševičienės baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas vyko dėl laboratorijos iš bendrovės „Profarma“ įsigytų daugiau nei 500 tūkst. greitųjų serologinių testų, už juos buvo sumokėta daugiau nei 6 mln. eurų.
Apeliacinis teismas pernai patvirtino, kad už testus valstybė permokėjo, todėl dviem bendrovėms, tarp jų ir „Profarmai“, nurodė grąžinti valstybei daugiau nei 4 mln. eurų. „Profarma“ teismo sprendimą įvykdė ir priteistus 145 tūkst. eurų valstybei sumokėjo.
Generalinės prokuratūros prokuroro G. Plioplio paskelbtame kaltinamajame akte rašoma, kad 2020 metais L. Jaruševičienė, būdama politinio pasitikėjimo valstybės tarnautoja, įtariama, piktnaudžiavo tarnyba, dėl to didelę žalą patyrė valstybė.
Kaltinamajame akte akcentuojama, kad žala ir galbūt neteisėti veiksmai buvo padaryti valstybėje esant ekstremaliai situacijai dėl koronaviruso pandemijos, žmonių akyse nukentėjo Sveikatos apsaugos ministerijos autoritetas ir prestižas, diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.
Bylos duomenimis, manoma, kad L. Jaruševičienė veikė „Profarma“ interesais.
Pasak kaltinamojo akto, įtariama, kad medicinos įrangos įmonei „Pro Aris“ jau pateikus ekonomiškai naudingesnį pasiūlymą, – 3,74 eurai be PVM už testo vienetą – L. Jaruševičienė nepagrįstai nurodė suderinti su „Profarmos“ vadove greitųjų testų užsakymą, nors jų kaina svyravo tarp 8 ir 13 eurų be PVM, priklausomai nuo perkamo kiekio.
Kaltinimuose taip pat rašoma, kad L. Jaruševičienė neteisėtai nurodė per valandą paruošti sutartį dėl testų įsigijimo iš „Profarmos“ ir avansu apmokėti 100 procentų kainos.
Pasak prokuratūros, būdami suklaidinti, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos darbuotojai nesiaiškino kainos pagrįstumo, paruošė ir suderino dokumentus dėl milijoninės vertės testų įsigijimo. Reikiamus raštus pasirašė ir tuometinis sveikatos apsaugos ministras, operacijų vadovas A. Veryga.
L. Jaruševičienė jai pareikštus kaltinimus atmeta, ji sako, kad jos byla yra sufabrikuota ir suklastota, o sprendimus dėl testų įsigijimo priiminėjo tuometis premjeras Saulius Skvernelis.
Byloje iš viso yra 54 liudytojai.
