Buvęs generalinis prokuroras Darius Valys savo darbą GP vadovo vietoje baigė šių metų birželio mėnesį. Tuo metu šalies vadovės D. Grybauskaitės pasiūlytas kandidatas į generalinius prokurorus, Kauno apygardos teismo pirmininkas Nerijus Meilutis Seimui neįtiko, nors parlamentarai kandidatui didelių priekaištų neturėjo.
D. Grybauskaitė, reaguodama į Seimo narių sprendimą, pareiškė, kad naujo generalinio prokuroro skyrimas atidedamas neribotam laikui.
Portalo tv3.lt žiniomis, prezidentūra generalinio prokuroro pareigas siūlys užimti dabartiniam Klaipėdos apygardos vyriausiajam prokurorui Simonui Minkevičiui. Tiesa, pats S. Minkevičius tv3.lt teigė tokio pasiūlymo dar nesulaukęs.
„Tos žinios, matyt, Jus pasiekė anksčiau negu mane, nes aš tokių žinių neturiu ir tokio pasiūlymo nesu gavęs. Aš žinau, kad kai kas sąmoningai skleidžia tokius gandus Generalinėje prokuratūroje, bet galiu atvirai ir pridėjęs ranką prie širdies pasakyti, kad tokio pasiūlymo nesu gavęs. Dėl to tikrai nekomentuosiu gandų jų lygyje“, – sakė Klaipėdos apygardos prokuratūros vadovas.
„Jeigu gausiu (pasiūlymą tapti generaliniu prokuroru – tv3.lt), tada ir galvosiu, o kol kas aš nesvarstau, kas būtų, jeigu būtų“, – akcentavo S. Minkevičius.
Prezidentės D. Grybauskaitės vyriausioji patarėja, atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė iš esmės nei patvirtino, nei paneigė tai, kad GP vadovo vietą ketinama pasiūlyti prokurorui S. Minkevičiui.
„Šiuo metu dėl generalinio prokuroro kandidatūros vyksta konsultacijos. Konkrečios pavardės nėra dar įvardijamos“, – portalui tv3.lt sakė D. Ulbinaitė, vėliau pridūrusi, jog konsultacijos dėl kandidato į generalinius prokurorus vyksta tiek su teisininkų bendruomene, tiek ir su Seimu.
Anot D. Grybauskaitė atstovės, ieškomas sąžiningas, profesionalus, principingas šalies teisininkas.
„Negaliu pasakyti datos, nes dėl jos nėra nuspręsta“, – sakė D. Ulbinaitė, klausiama, kada bus įvardyta kandidato į generalinius prokurorus pavardė.
Nenori Pilypo iš kanapių
Laikinai Prokurorų profesinės sąjungos pirmininko pareigas einantis Julius Rėksnys portalui tv3.lt pripažino, kad GP vadovo neturėjimas daro neigiamą poveikį visai prokuratūros sistemai.
„Kiekvienai sistemai svarbu turėti vadovą, turėti bent kažkokią strategiją, mintis, į kurią pusę vyks judėjimas, nes visa institucija judės, nes tai yra pagrindinis asmuo, kuris užsako muziką. Šitoje vietoje, kaip bebūtų keista, bet didžiausias dalykas, kuris slegia žmogų psichologiškai, yra nežinomybė“, – apie prokurorų sumišimą kalbėjo Vilniaus apylinkės prokuratūroje dirbantis J. Rėksnys.
Prokurorų atstovas neslėpė, jog buvusio generalinio prokuroro palikimas kolegų šiuo metu tikrai nedžiugina.
„Dabar žmonės susipriešinę, [...] kai buvęs vadovas skirdavosi į pareigas sau lojalius žmones visur. Tai koks gali būti patrauklumas tos tarnybos ir kiek gali būti perspektyvų siekti karjeros, kai tu žinai, kad tavo karjera priklauso nuo tavo lojalumo, nuo tavo ištikimybės vadovui ir bus paskirtas tas, kuris yra lojalesnis, o ne tas, kuris kvalifikuotesnis ar geresnis, turintis daugiau sugebėjimų?“, – kalbėjo J. Rėksnys.
Pašnekovas pripažino, kad naujojo generalinio prokuroro ieškanti prezidentūra noro palaikyti artimą ryšį su Prokurorų profesine sąjunga nerodo. J. Rėksnys savo ruožtu pažymėjo, kad GP vadovo paieška Lietuvoje galėtų būti kitokia.
„Metų pradžioje buvo išsakyta iniciatyva, kad paimti Lenkijos pavyzdį, kur kandidatas į generalinius prokuroras yra viešai žinomas asmuo, kažkurį laiką dalyvauja diskusijoje, yra aptarinėjama jo programa ir tai nėra žmogus, kuris kaip Pilypas iš kanapių iššoka ir niekas jo nepažįsta, niekas apie jį nieko nežino, niekas apie jį nieko pasakyti negali“, – komentavo prokurorų atstovas.
„Toks žmogus turėtų būti viešai matomas, žinomi jo pasiekimai, ką jis nuveikė, kur buvo, ką veikė. Manau, iš tokių žmonių, kurie yra žinomi savo darbais, savo pasiekimais, galima būtų rinktis“, – akcentavo J. Rėksnys.
Reikia ne tik kompetencijos
Laikinasis Prokurorų profesinės sąjungos vadovas teigė, kad kandidatas į generalinius prokurorus turėtų turėti būti žinomas asmuo, ryški asmenybė, turėti pakankamai kompetencijos, aiškią programą. Vis dėlto, kaip teigė J. Rėksnys, būtina turėti omenyje tai, kad Lietuvoje nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo vienintelis D. Valys generalinio prokuroro pozicijoje išdirbo visą kadenciją, tačiau ir šį pareigūną lydėjo ne vienas skandalas. Būtent dėl to, pasak prokurorų atstovo, visų pirma, kandidatas į GP vadovus turėtų būti drąsus žmogus.
„Galime susidurti su tokia problema, kad, sakykime, tos pilietinės drąsos ir pilietinio ryžto kai kam gali pristigti, žinant apie tai, kad nevisi buvę generaliniai prokurorai išbuvo visą kadenciją. [...] Faktiškai, keičiantis valdžiai, keitėsi ir generalinis prokuroras“, – kalbėjo J. Rėksnys.
„Dalis žmonių nori, bet neturi galimybių būti generaliniu prokuroru. Žmogus turėtų ne tik norą turėti. Kas baisiausia šitoje situacijoje, kad dalis žmonių, kurie galėtų būti, jie nenori. Man kyla klausimas, jei žmogus iš tikrųjų gali, bet nenori, tai kokios priežastys veda tuos, kurie labai dega dideliu noru, bet neaiškios jų perspektyvos dėl galimybių“, – tęsė prokuroras.
J. Rėksnys pripažino, kad Seimo sprendimas slaptu balsavimu atmesti kandidato į generalinius prokurorus N. Meilučio kandidatūrą yra tik dar vienas įrodymas, kad GP vadovo skyrimas gali būti įveltas į politines intrigas ir sutikti su pasiūlymu pretenduoti į prokuratūros vadovo vietą yra labai rizikinga.
„Kandidatai, kurie sutiktų eiti ir gautų antausį Seime, tai aš nemanau, kad jie liktų sužavėti tokiu poelgiu, nes jo karjeros galimybės, jo pasitikrinimas savo reitingų, savo žinomumo, savo programos, kurią pristatai.... Kai gauna iš Seimo antausį, tai kitas kandidatas, automatiškai kritiškai vertindamas jau žinomą tokią patirtį, irgi turbūt mąstys, ar verta čia eiti ir dėl ko aš čia darau tai“, – komentavo J. Rėksnys.
