„Tikrai tikimės susigrąžinti. Iš pateiktos informacijos matome, kad tikrai daug knygų rasta. Tai tikimės susigrąžinti maksimaliai tiek, kiek praradome“, – BNS ketvirtadienį sakė aukštosios mokyklos kancleris Raimundas Balčiūnaitis.
Teisėsaugos institucijos ketvirtadienį paskelbė apie šią savaitę įvykdytą tarptautinę operaciją, kurios metu, be kita ko, pareigūnai sulaikė keturis Sakartvelo piliečius, įtariamus dėl vertingų XIX a. rusų klasikų knygų vagysčių iš įvairiose Europos šalyse esančių bibliotekų.
Iš viso grupuotė įtariama iš Lietuvoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje ir Šveicarijoje esančių bibliotekų pavogę 170 knygų už maždaug 2,5 mln. eurų.
Kratų metu rasta apie 150 leidinių, jie bus tikrinami, siekiant nustatyti, ar sutampa su pavogtaisiais iš bibliotekų.
„Džiaugiamės teisėsaugos veiksmais ir tarptautinio tyrimo sėkme, kiek tenka girdėti. Daugiau informacijos neturime, nes, kaip žinia, ikiteisminis tebevyksta“, – sakė R. Balčiūnaitis.
„Laukiame tolimesnių etapų, kai žinosime daugiau informacijos, ką pareigūnai rado. Laukiame ir esame pasiruošę bendradarbiauti“, – pridūrė jis.
Įtariama, kad šios Sakartvele sulaikytos organizuotos nusikalstamos grupuotės nariai 2023 metų gegužę iš VU bibliotekos Retų skaitinių skaityklos bei Profesorių skaityklos pagrobė 17 didelę istorinę ir kultūrinę reikšmę turinčių knygų, kurių vertė – apie 440 tūkst. eurų.
Pasak R. Balčiūnaičio, nors po vagystės VU sustiprino skaityklų apsaugą, iki incidento imtis reikiamų priemonių jam užkardyti turbūt nebuvo įmanoma.
Jo teigimu, duomenys rodo, kad nusikaltimas buvo įvykdytas itin profesionaliai, jam ilgai ruoštasi ir skirta daug resursų.
„Nemanome, kad buvome padarę kokių nors klaidų“, – kalbėjo VU kancleris.
„Nauja saugojimo praktika“
R. Balčiūnaitis teigė, kad po vagystės VU tiek peržiūrėjo įvairias bibliotekos procedūras, įskaitant klientų aptarnavimo ar knygų išdavimo, tiek įdiegė naujas saugumo technologijas, kurių nedetalizavo.
„Padarėme savo vidinį tyrimą, išsiaiškinome, bendradarbiavome tiek su policijos pareigūnais, tiek su kitų valstybių bibliotekomis, pasidalinome patirtimi“, – pasakojo kancleris.
„Tai formuos naują saugojimo praktiką“, – pridūrė jis.
Kultūros ministras Simonas Kairys irgi teigė, kad vagystės yra gera proga persižiūrėti saugumo procedūras visur, kur yra kultūros vertybių.
„Tokie atvejai visada priverčia pasižiūrėti, ar viską darome teisingai. Tai mes pasižiūrėsime. Jei turime kur žvelgti giliau ar koordinuotis tarpinstituciškai, tą ir padarysime“, – BNS sakė ministras.
Jis tvirtino su Kultūros ministerijai pavaldžių įstaigų vadovais šiemet per metinius pokalbius aptariantis saugumo klausimus.
„Kalba eina ne tik apie vagystes, bet ir naujas protestų formas, pavyzdžiui, klimato aktyvistus. Prie to reikia adaptuotis“, – sakė S. Kairys, turėdamas omenyje protestuotojų Vakaruose veiksmus niekinant meno vertybes su siekiu atkreipti dėmesį į klimato kaitą.
Anot teisėsaugos, tyrimų metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad knygas Europoje galimai vogę kartvelai tai darė įvairiais būdais.
Kartais jie naudodavosi netikromis tapatybėmis, prisistatydavo tyrėjais užsisakydami knygas bibliotekose. Kol vieni grupuotės nariai bendraudavo su bibliotekų darbuotojais, siekdami atitraukti jų dėmesį, kiti įtariamieji grobiamas knygas pakeisdavo jų klastotėmis. Kitais atvejais grupuotės nariai tiesiog įsilauždavo į bibliotekas ir pagrobdavo knygas, kurias jau būdavo nusižiūrėję iš anksto, teigiama Eurojusto ir Lietuvos prokuratūros pranešimuose.
Naujienų agentūra AFP pernai skelbė įrodymus, jog Lenkijoje pavogtos knygos atsidurdavo Rusijos aukcione.
VU kancleris teigė neturintis duomenų, kad taip yra nutikę su iš jų aukštosios mokyklos pavogtomis knygomis.
