Jau kurį laiką svarstoma galimybė kaupti nors dalies Lietuvos gyventojų genetinius duomenis - vadinamuosius DNR kodus. Pareigūnams ši vertinga informacija padėtų atskleisti daugelį nusikaltimų. Tačiau manoma, kad patikėti tokių duomenų kontrolę policijai nederėtų, rašo „Lietuvos žinios“.
Genetinių duomenų bazės sukurtos daugelyje pasaulio šalių. Pirmaujančia šioje srityje laikoma Didžioji Britanija. Apie 60 mln. gyventojų turinčioje valstybėje saugoma apie 4 mln. žmonių DNR kodai. Praktika imti mėginius DNR kodui nustatyti taikoma ir kitose Europos šalyse. Jų teisėsaugos institucijos net keičiasi įtariamųjų genetiniais duomenimis.
Tačiau visur laikomasi griežtos taisyklės - minėti mėginiai gali būti imami tik iš įtariamųjų baudžiamaisiais nusikaltimais arba asmeniui savo noru sutikus. Pastaruoju atveju dažniausiai siekiama patvirtinti arba paneigti tėvystės faktą. DNR kodas neretai būtinas nustatant žuvusio asmens tapatybę.
Anot „Lietuvos žinių“, Lietuvos pareigūnai taip pat įsitikinę, kad gyventojams būtų tik geriau, jei jie savo noru sutiktų duoti mėginius DNR kodui nustatyti. Tačiau tam reikia specialios programos, įstatymo ir nemenko finansavimo. Šios dienos skaičiavimais, vienas tyrimas kainuoja apie 100 litų.
Mūsų šalies policija sukaupusi apie 20 tūkst. DNR kodų. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre LŽ sužinojo, kad genetiniai tyrimai atliekami tik tam tikrais atvejais - padarius nusikaltimą, arba kai asmuo į policijos akiratį patenka kaip įtariamasis. Trūksta ir laiko, ir lėšų. „Darbo turime mažiausiai dvylikai mėnesių“, - pasakojo centro viršininko pavaduotojas Giedrius Birmontas, rodydamas daiktinių įrodymų ir mėginių prikrautas saugyklas. Atlikus visus šiuos tyrimus, pasak G.Birmonto, bus atskleistas ne vienas nusikaltimas.
