Viešas asmenų, įvykdžiusių lytinius nusikaltimus prieš vaikus, registras, gydymo ir prevencinių priemonių taikymas tokius nusikaltimus padariusiems asmenims, šiuo metu taikomų priemonių pakankamumo įvertinimas – klausimai, į kuriuos atliktame tyrime atsako Teisės institutas.
Lietuvą sukrėtus su pedofilija susijusiam skandalui, Teisės institutas gavo Teisingumo ministerijos prašymą įvertinti šiuo metu taikomų kovos su tokiais nusikaltimais priemonių efektyvumą bei nustatyti jų tobulinimo kryptis.
Teisės instituto mokslininkų nuomone, lytinių nusikaltimų prevencijai reikalingos kompleksinės priemonės. Atsižvelgiant į tai, jog egzistuoja ryšys tarp paties asmens anksčiau patirto smurto ir vėlesnio lytinio nusikaltimo padarymo, didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas smurto aukų, ypač – nepilnamečių, reabilitacijos programoms bei smurto šeimoje prevencijai. Svarbi lytinių nusikaltimų prieš vaikus prevencijos priemonė – tinkamas lytinis švietimas, kuris neturėtų būti saistomas kurios nors vienos religijos mokymo.
Kaip teigiama tyrime, psichologinis gydymas yra viena efektyviausių priemonių koreguojant lytinių nusikaltėlių elgseną, o medikamentinis gydymas galėtų būti taikomas kaip papildoma priemonė, siekiant geresnio psichologinio gydymo rezultato. Taip pat ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas taikomų priemonių individualizavimui, kadangi lytinių nusikaltėlių asmenybės yra itin įvairios, o netinkamai parinktas gydymas gali padidinti tokių asmenų daromų nusikaltimų pasikartojimą ateityje.
Teisės aktuose taip pat turėtų būti įtvirtinti įpareigojimai lytinius nusikaltimus prieš vaikus padariusiems asmenims dalyvauti smurtinį ir lytinį elgesį keičiančiose programose. Nors laisvės atėmimo bausme už tokius nusikaltimus nubaustiems asmenims kai kuriose laisvės atėmimo vietose šiuo metu yra vykdomos socialinės reabilitacijos programos, mokslininkai mano, jog terapinė psichologinė pagalba nuteistiesiems turėtų būti stiprinama, įkalinimo įstaigose plėtojant psichologinių tarnybų veiklą, pritraukiant daugiau klinikinių psichologų bei psichiatrų, kurie dirbtų prevencinį darbą su lytinius nusikaltimus prieš vaikus padariusiais asmenimis.
Nors pastaruoju metu vis dažniau girdimi siūlymai lytinę prievartą prieš vaikus naudojantiems asmenims taikyti chirurginę kastraciją, Teisės institutas pabrėžia, jog tai būtų asmenį luošinanti priemonė, nesuderinama su fundamentinėmis žmogaus teisėmis. Be to, abejotinas ir tokios priemonės efektyvumas, kadangi ji gali paskatinti asmenis įsitraukti į pakartotinius, ne seksualinio, tačiau sunkaus pobūdžio nusikaltimus. Tuo tarpu cheminė kastracija galėtų būti taikoma asmeniui sutikus. Tačiau šios priemonės taikymas galėtų būti pateisinamas tik sunkių ir labai sunkių lytinių nusikaltimų atvejais, kuriuos lėmė patologinis negalėjimas kontroliuoti savo lytinio potraukio. Paciento sutikimu iškrypusiam lytiniam potraukiui slopinti galėtų būti skiriami ir kiti medikamentai, išskyrus atvejus, kai padarytas lytinis nusikaltimas ir asmeniui diagnozuota pedofilija ar kitoks psichikos sutrikimas, dėl kurio asmuo negali ar ne visiškai gali kontroliuoti savo lytinį potraukį.
Mokslininkų nuomone, kovojant su lytinius nusikaltimus darančiais asmenimis, ypatingos naudos neduotų ir viešas tokių asmenų registras, nes pastarieji skirti tam, kad informuotų apie nepažįstamus galimai pavojingus asmenis, teistus už lytinius nusikaltimus. O kaip rodo praktika, nepažįstami žmonės santykinai kelia menką grėsmę, o dauguma aukų būna gerai pažįstamos su jų skriaudėjais. Taigi viešas registras būtų priemonė, kovojanti su problemos socialiniais padariniais, o ne jos priežastimis.
Tuo tarpu šalies politikai, teisininkai ir visuomenė vis dar svarsto, kaip reikėtų bausti pedofilus ir vaikų tvirkintojus.
Apie tai žiūrėkite LNK žinių videoreportaže
