Kauno apygardos teismo pernai gruodžio 6 dienos nuosprendžiu G.Vyšniauskas pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai, kitų asmenų naudai vertė Molėtų rajono apylinkės teismo pirmininko pareigas laikinai ėjusią teisėją perduoti didelės vertės turtą.
2016 metų vasario 17 dieną, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, parašė ir išsiuntė laišką, adresuotą Molėtų rajono apylinkės teismo pirmininkui. Jame teisėjui buvo grasinama fiziniu smurtu, kankinimu ir nužudymu. Į voką buvo įdėta skutimosi peiliuko nuolauža, o laiškas suteptas krauju. Iš teisėjo buvo atvirai reikalaujama pervesti 50 tūkstančių eurų (po 10 tūkstančių eurų į 5 skirtingų asmenų sąskaitas).
G.Vyšniauskas Lietuvos apeliacinio teismo prašė jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti, taip pat skundėsi dėl valstybės naudai iš jo priteistų 127 eurų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidoms apmokėti ir prašė jų nepriteisti.
Apeliantas skunde nurodė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė nuoseklius parodymus, realaus tikslo prievartauti turtą neturėjo. Tai neva patvirtina aplinkybė, kad jo laiške, adresuotame Molėtų rajono apylinkės teismo pirmininkui, tarp penkių nurodytų banko sąskaitų realiai egzistuoja tik Alytaus pataisos namų sąskaita. Siųsdamas minėtą laišką, apeliantas teigė net nežinojęs, kam konkrečiai jį adresuoja, nes nežinojo, kas vadovauja Molėtų rajono apylinkės teismui.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nusprendė, kad pateikti argumentai yra nepagrįsti ir nesudaro teisinio pagrindo keisti teisėtą ir pagrįstą Kauno apygardos teismo nuosprendį.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad laiške išsakyti grasinimai fiziškai susidoroti su Molėtų rajono apylinkės teismo pirmininku ir jo šeima buvo pakankamai realūs.
Kolegija nusprendė, kad nuteistojo sąmoningai rašant grasinamąjį laišką atlikti veiksmai ir tai, kad minėtas grasinamojo turinio laiškas su neteisėtu reikalavimu perduoti didelės vertės turtą adresatą pasiekė, yra pakankami jo veiką kvalifikuoti pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 3 dalį ir jį nuteisti.
„Juo labiau, kad pagal susiformavusią teismų praktiką kvalifikuojant nusikalstamą veiką kaip turto prievartavimą pagal BK 181 straipsnį, neturi reikšmės, ar kaltininko nukentėjusiajam išsakytas neteisėtas reikalavimas galės būti realiai įvykdytas, ar ne“, – rašoma teismo pranešime.
Apeliacinis teismas mano, kad 7 metų laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta, nes tik nežymiai viršija šio baudžiamojo įstatymo straipsnio nustatytos sankcijos vidurkį. Sankcijos vidurkį viršijančios bausmės paskyrimą lėmė tai, kad nuteistasis anksčiau teistas 16 kartų (taip pat ir už analogiškas veikas), savo elgesio nekeičia, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje toliau daro naujus nusikaltimus.
Be to, ši G.Vyšniauskui paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu. Pasak teismo, galutinės 7 metų laisvės atėmimo bausmės paskyrimą nulėmė, jog minėta apygardos teismo nuosprendžiu jam paskirta bausmė buvo iš dalies sudėta su ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta ir G.Vyšniausko dar neatlikta ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės dalimi.
Lietuvos apeliacinis teismas taip pat konstatavo, kad 127,39 euro proceso išlaidų, susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, iš nuteistojo G.Vyšniausko priteista nepažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų.
