Lietuvos Respublikos teisėjų asociacija (LRTA) reiškia susirūpinimą, kad Seimo nariai ir Prezidentė kišasi į teismų veiklą sprendžiant dviejų žmonių nužudymo įtariamo Drąsiaus Kedžio mažametės dukros globos skubaus perdavimo klausimą.
Seimo nariai Gintaras Songaila ir Rytas Kupčinskas imasi priemonių įstatymų nenumatyta tvarka tikrinti teismo priimto sprendimo teisėtumą, neleistinai laisvai traktuoja teisėjo nepriklausomumo principą, tuo pačiu sukeldami pavojų teismų nepriklausomumui, antradienį pareiškė LRTA.
Tokią poziciją LRTA išsakė dėl parlamentarų kreipimosi į Prezidentę, prašant įvertinti, ar Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Kondratjevas nepažeidė esminių vaiko teisių į normalų gyvenimą, kai priėmė sprendimą dėl mažametės dukros globos skubaus perdavimo motinai. Šį skundą šalies vadovė perdavė tirti teisėjų savivaldos institucijai – Teisėjų tarybai.
„LRTA, vienijanti absoliučią daugumą visų Lietuvos teismų teisėjų, yra susirūpinusi, kad šie įstatymų leidžiamosios valdžios atstovai imasi priemonių įstatymų nenumatyta tvarka tikrinti teismo priimto sprendimo teisėtumą, neleistinai laisvai traktuoja teisėjo nepriklausomumo principą, tuo pačiu sukeldami pavojų teismų nepriklausomumui“, – teigiama antradienį viešai išplatintame LRTA kreipimesi.
LRTA primena, kad pagal Konstituciją draudžiamas valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar piliečių kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą.
LRTA taip pat atkreipia dėmesį, jog pagal Teismų įstatymą teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų, teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams, niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo.
„Draudimas kištis į teismų veiklą vykdant teisingumą taikytinas ir teisėjų savivaldos institucijoms, t. y. teismų savivaldos institucijos niekaip negali paveikti teismo, vykdančio teisingumą konkrečioje byloje. Demokratinėse valstybėse įprasta, kad asmenys, nesutikdami su jiems nepalankiais teismų sprendimais, gali juos skųsti aukštesniam teismui. Galutinis teismo sprendimas teisinėje valstybėje ne kvestionuojamas, o vykdomas“, – sako LRTA ir ragina visus suinteresuotus asmenis, o ypač valdžios atstovus, susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip teisėjams daromas spaudimas.
„Konkrečioje byloje priimto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas turi būti patikrinamas tik griežtai laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. LRTA netoleravo ir netoleruos teisėjų daromų pažeidimų, tačiau visada gins teisėjus bei teismus nuo bet kokio neteisėto poveikio ar spaudimo. Visuomenė turi konstitucinę teisę, o valstybė privalo užtikrinti, kad sprendimus asmenų teisiniuose ginčuose priimtų niekieno neįtakojamas teismas“, – kreipimesi rašo LRTA valdyba.
Kaip jau skelbta, praėjusių metų paskutinę darbo dieną teismo nurodymu baigėsi terminas, iki kada dviejų žmonių nužudymu įtariamo D. Kedžio dukra turėjo būti perduota motinai Laimutei Stankūnaitei. Laikinoji mergaitės globėja Neringa Venckienė to nepadarė, todėl veiksmų turėjo imtis antstoliai.
N. Venckienei paprašius nušalinti antstolę Sonatą Vaicekauskienę, pirmadienį Lietuvos apeliacinis teismas klausimą dėl minėtos antstolės nušalinimo nuo D. Kedžio dukters gyvenamosios vietos nustatymo bylos vykdymo iš Kauno miesto apylinkės teismo perdavė nagrinėti Kėdainių rajono apylinkės teismui. Šis per tris dienas turi nuspręsti, ar N. Venckienės prašymas yra pagrįstas.
Antradienį pranešama, kad Kėdainių rajono apylinkės teismui gavus bylą dėl antstolės nušalinimo, kompiuterinė sistema parinko ją nagrinėsiantį teisėją Bronių Versackį, kuris anksčiau nagrinėjo bylą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir nusprendė mergaitę grąžinti motinai.
