Neseniai socialiniuose tinkluose susikirtęs su žaibiškai išgarsėjusia nuomonės formuotoja „blonde su geliku“ vadinama Kristina Meseguer, T. Barštys neslepia pasipiktinimo: „Aš gal pasenęs, bet kur dingo krikščioniškos vertybės? Dabar tu būk „kortežo“ mergelė, užčiupk kažkokį „geliką“ ir būsi visuomenės dama, žymus žmogus?“.
Labiausiai verslininkas nesupranta šiuolaikinės tendencijos puikuotis daiktais: „Neturi būti daiktų ir pinigų vergas, žmogų puošia vidus, o ne krokodilo batai ir laikrodis. Jeigu žmogus be vidaus, tu dėk ant jo ką nori, jis vis tiek bus tuščias“, – teigia T. Barštys.
„Gali būti baigęs kad ir kelis Harwardus ir vis tiek būti idiotas kaip asmenybė. Pas mus žmonės pasinešę ant tų tuščiavidurių vertybių, kaip seniau būdavo – saldainių dėžutė pilna saldainių, bet išorė prasta. Tai dabar labai graži išorė, bet saldainių viduje nėra“, – teigia T. Barštys.
Kalbėdamas apie šiuolaikinius „influencerius“ verslininkas juos palygina su stiklainiu agurkų: „Stiklainyje yra masė ir užpildas, tai influenceriai yra ta masė, o visas užpildas eina iš paskos kaip avių banda“.
„Pasigooglini kas tas influenceris, ir kur ta jo įžymybė, kad rankinuką kokį turi? Ar kad su tėčio mašina atvažiavo? Siegel į lenktynes Palangoje atvažiavo su rankinuku ir tai visiems pavyzdys? Anomalija kažkokia“, – teigė T. Barštys.
Besipiktindamas šiuolaikinėmis vertybėmis verslininkas mano, kad niekas nepasikeis, kol nepasikeis visuomenė. Verslininkas žeria kritikos ne tik Lietuvos žvaigždėms, tačiau teigia nusivylęs ir pasauliniais įvykiais bei pramogų pasauliu.
„Aš tolerantiškas viskam, bet kai matau, kaip olimpiadoje transvestitai neša olimpinę ugnį, ar kai pažiūri Euroviziją, man tokios vertybės velniškai keistos“, – sako T. Barštys.
Tautvydas Barštys svarstė verslo imperiją perduoti sūnui: „Būčiau santykius sugadinęs“
Verslininkas prisiminė ir gan nelengvą sprendimą parduoti verslą, kurį jis kūrė nuo nulio. Nors pripažino, kad svarstė apie „Kauno grūdų“ perdavimą sūnui, tačiau šis neparodė noro perimti tėčio verslą.
„Mes su juo pasikalbėjome ir nutarėme, kad verslą geriau parduoti. Mintyse tikrai buvau pagalvojęs, kad jis galėtų perimti tą imperiją, bet dabar galvoju, gal ir gerai išėjo, nes būčiau sugadinęs su juo santykius ir pakabinęs jam akmenį po kaklu, nes vis tiek lįsčiau į visus tuos reikalus“, – sako T. Barštys.
Kitas veiksnys, paskatinęs parduoti verslą, pasak vyro, buvo politinė situacija: „Įmonė buvo orientuota į rytus, gamyklos buvo Maskvoje ir Baltarusijoje, tad visos tiekimo grandinės labai susipynė. Net pačiam keista, bet vienas geriausių sprendimų buvo parduoti ir nekišti sūnaus į visą tą peklą“.
Šiuo metu verslininko sūnus valdo visą šeimos fondą ir, pasak tėčio, jam puikiai sekasi. „Su SBA grupe turime daug statybų, prie „Kauno grūdų“ kitas projektas „Nemunaičiai“ ir daug kitų projektų“, – pasakoja jis.
Nepasitvirtinusios gydytojų prognozės išgyventi vos pusę metų
Kalbėdamas apie savo sveikatą T. Barštys pripažįsta, kad stresas ir gyvenimo tempas versle turėjo savo kainą. Verslininkui buvo 60 metų, kai jį užklupo onkologinė liga – sarkoma.
„Lietuvoje man davė pusę metų gyventi, siūlė viską perrašyti. Kai skridau į Ameriką pirkau bilietą į vieną pusę, bet likimas buvo mano pusėje“, – pasakoja vyras.
Sėkmingai išsigydęs klastingą ligą verslininkas šiuo metu į ateitį žiūri pozityviai, tačiau stengiasi per daug nesitikėti ir neplanuoti: „Mano paso galiojimas baigėsi, viena koja aš jau grabe ir neaišku kada Šv. Petras gali pakviesti į dangų darbams. Bet ką padarysi, kuo sunkiau, tuo labiau kabiniesi į gyvenimą“.
Dabar vyras juokiasi, kad gyvena kaip pensininkas ir mėgaujasi gyvenimu sau. Mėgaujasi žirgais, kurių turi apie 60, augina alpakas, turi sodybą, kurioje vyksta ekskursijos, kartais veda paskaitas, konferencijas.
Veiklomis neapsiribojantis vyras paberia kritikos ir šiuolaikiniam jaunimui dėl neveiklumo ir tinginystės.
„Dabartinė karta visko turi, pas juos nėra motyvacijos. Aš, pavyzdžiui, eidavau į mokyklą 4 kilometrus į abi puses, visi kaime ūkiškai gyvenome, o vos ištrūkus į miestą kabinausi ten nagais ir ragais, buvo žiaurus alkis kažką iškovoti ir pasiekti“, – teigia verslininkas.
Paklaustas, kokių patarimų turėtų jaunimui, jis neslepia, kad kuklumas ir mandagumas gyvenime pakiša koją: „Gyvenime baisiausia būti vidutinybe, jeigu nori kažką pasiekti – turi būti maksimalistas. Dabar pastebiu, kad tie, kurie nieko nepasiekė, labiausiai puola mokyti kitus, o tie, kurie nepritapo savo versle, raunasi į partiją ir iš nevykėlių pasidaro rožėmis klotą gyvenimą“.
