Praėjus 22 metams, Lietuva vis dar prisimena Antano Musteikio, Stanislovo Orlavičiaus, Algimanto Juozako, Mindaugo Balavako, Juozo Janonio, Algirdo Kazlausko ir Ričardo Rabavičiaus vardus. Pirmiesiems šešiems iš jų gyvenimas baigėsi būtent tą laimingą dieną. Jie buvo sušaudyti. Sunkiai sužeistas R. Rabavičius mirė po kelių dienų.
Gyvas liko vienintelis muitininkas Tomas Šernas, kuris dėl patirtų sužeidimų dar ilgą laiką negalėjo kalbėti ir savarankiškai judėti. Tačiau nei jis, nei kiti Lietuvos žmonės iki šiol nesulaukė teisingumo. Ilgus metus tirta Medininkų žudynių byla pasiekė akligatvį, kai Rusija atsisakė išduoti OMON būrio narius, kuriems pateikti kaltinimai dėl žudynių, Lietuvai.
Iki 2011 metų liepos šie žmonės buvo kaltinami tyčiniu Lietuvos pareigūnų nužudymu vykdant tarnybines pareigas. Vėliau Lietuvos prokurorai žudynes Medininkuose perkvalifikavo į nusikaltimą žmoniškumui. 2011 metų rugpjūčio 18 dieną generalinis prokuroras Darius Valys Rusijai išsiuntė naujus arešto orderius, skirtus Rusijoje besislapstantiems įtariamiesiems.
Nuteistas tik vienas
Dalis teisingumo triumfavo, kai 2011 metais Vilniaus apygardos teismas nuteisė vieną iš žudynių vykdytojų, nors ir savo kaltę neigusį Latvijos pilietį Konstantiną Michailovą. Šis žmogus įtariamuoju paskelbtas buvo 2007 metais. Tais pačiais metais jis suimtas Rygoje. Netrukus jis buvo perduotas Lietuvas, o teisme byla atsidūrė 2009-aisiais.
Teismas K. Michailovą pripažino kaltu dėl septynių Lietuvos pareigūnų nužudymo ir vieno sužalojimo. Jam skirtas kalėjimas iki gyvos galvos. Latvijos pilietybę turintis rusas tokį teismo sprendimą skundė bei pareikalavo jį paleisti, teigdamas, kad nėra jokių įrodymų, kad jis padarė nusikalstamas veikas. Be to, jis tvirtino, kad bylai jau seniai suėjo senaties terminas.
Tačiau K. Michailovas nebuvo paleistas. Be to, teismo nuosprendį apskundė ir Lietuvos prokuratūra. Buvo pareikalauta, kad buvęs omonininkas būtų nuteistas už sunkesnį nusikaltimą – nusikaltimą žmoniškumui. Apeliacija iki šiol nagrinėjama apeliaciniame teisme. Galutinis nuosprendis turėtų būti paskelbtas šių metų rugsėjo 3 dieną.
Kiti slapstosi
Žudynių užsakovai ir vykdytojai iki šiol nenubausti. Įtariamaisiais Medininkų byloje paskelbti Rusijos piliečiai Andrejus Laktionovas, Česlavas Mlinykas (būrio vadas) ir Aleksandras Ryžkovas. Rusija ir toliau atkakliai atsisako išduoti buvusius omonininkus, nepaisant nuolatinių Lietuvos prašymų ir vilčių, kad rusai bendradarbiaus tiriant bylą.
„Tik tada, kai Rusija išduos įtariamuosius Medininkų žudynių vykdytojus, galėsime pagrįstai teigti, kad Rusija keičiasi ir nesitapatina su sovietų imperija, kad ji demokratėja“, – tvirtino Irena Degutienė. Manoma, kad įtariamieji slapstosi Rusijoje arba Kaliningrado srityje.Lietuva priėmė sprendimą šiuos tris asmenis teisti už akių.
Amžina byla?
Besitęsiantiems teismo procesams galutinai išspręsti Lietuvos valdžiai trūksta politinės valios – baiminamasi užsitraukti Rusijos nemalonę. Tuo įsitikinęs T. Šernas, vienintelis likęs gyvas lietuvis, savo akimis matęs Medininkų tragediją. Jis ne kartą yra išreiškęs savo nerimą, kad Medininkų byla gali virsti „amžina“.
Tačiau taip mano ne visi. „Tikiu, kad teisingumas išsipildys. To reikia Lietuvos žmonėms ir visai pažangiai žmonijai, mylinčiais laisvę. Tegu šios tragedijos prisiminimas ir tikėjimas teisingumu kaip ir anuomet sutelks mus vienybei“, – Medininkų tragedijos 20-mečio minėjime kalbėjo Dalia Grybauskaitė. Pasak jos, nors galutinis teisingumas dar nepasiektas, tačiau vien tik K. Michailovo nuteisimas yra svarbus žingsnis link jo.
„Žudikai, paniekinę mūsų valstybę, jos santvarką ir sergėtojus, visi iki vieno turėtų sulaukti atpildo – kad ir kiek tai užtruktų, kad ir kur jie būtų“, – pareiškė Prezidentė.
