Tautos prisikėlimo partija (TPP) kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), ragindama ją ištirti „galimus piktnaudžiavimus atskirose rinkimų apygardose galimai dirbtinai, neteisėtai arba nesant tikrosios rinkėjų valios didinant balsuosiančių namuose rinkėjų skaičių“.
Penktadienį partijos išplatintame pranešime spaudai nuogąstaujama, kad balsavimo namuose metu bus siekiama paveikti rinkėjų valią.
Tuo metu VRK atstovai teigia, kad panašūs skaičiai būna per kiekvienus rinkimus ir kol kas nebuvo pranešimų apie rimtus rinkimų įstatymų pažeidimus balsuojant namuose.
TPP pateikė savo teisininkų atliktą analizę, kad trijose rinkimų apygardose esą „nenatūraliai didelis norinčiųjų balsuoti namuose rinkėjų skaičius“.
„Įtarimai, kad kažkas bando sąmoningai įsikišti į rinkimų procesą kilo palyginus keletą duomenų. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto rinkimų apygardose iš 410 034 rinkėjų prašymus balsuoti namuose yra pateikę tik 1299, t.y. 0,32 proc. rinkėjų, – teigiama pranešime. – Tuo metu keliose kitose rinkimų apygardose pateikusių prašymus balsuoti namuose rinkėjų skaičius nenatūraliai viršija valstybės vidurkį daugybę kartų. Negalinčių balsavimo dieną atvykti balsuoti į rinkimų apylinkes rinkėjų rekordus demonstruoja rinkimų apygardos, esančios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos valdomose Šalčininkų ir Vilniaus rajono teritorijoje“.
Vilniaus-Šalčininkų rinkimų apygardoje iš 43 006 rinkėjų pageidavimą balsuoti namuose rugsėjo 1-ąją buvo išreiškę 3256 rinkėjai. „Tai yra 7,57 proc. arba beveik 24 kartus daugiau nei Vilniuje“, – pabrėžiama TPP pranešime.
Partijos duomenimis, Širvintų-Vilniaus rinkimų apygardoje iš 43 352 rinkėjų pageidavimą balsuoti namuose buvo išreiškę 2632 rinkėjai, t.y. 6,07 proc. arba beveik 19 kartų daugiau nei Vilniuje.
Varėnos-Eišiškių rinkimų apygardoje – 5,94 proc. arba beveik 19 kartų daugiau nei Vilniuje.
„Kaskart tose apygardose namie balsuoja panašus skaičius žmonių. Tegalime daryti prielaidą, kad tų apygardų komisijos kruopščiau registruoja rinkėjus, turinčius teisę balsuoti namuose, ir labiau juos agituoja tai daryti“, – BNS penktadienį sakė VRK narė Živilė Verbylaitė.
Pagal Seimo rinkimų įstatymą teisę balsuoti namuose turi visi rinkėjai, sulaukę 70 metų, visi neįgalieji ir nedarbingumo pažymėjimą turintys žmonės.
„Mano tėvui – 90 metų. Jam niekas nepasiūlė užpildyti prašymo balsuoti namuose. Matyt, pamatė, kad jis dar gali pats ateiti į balsavimo apylinkę. Tose apygardose, matyt, pasiūlė. Jokio nusižengimo čia įžiūrėti negalime. Kiek kartų tikrinome tokias apylinkes, jokių pažeidimų neradome“, – svarstė Ž.Verbylaitė.
Paklausta, ar per balsavimą namuose nėra lengviau daryti įtaką rinkėjui, VRK narė pripažino, jog teorinė galimybė didesnė, bet kol kas esą nebuvo skundų dėl bandymų agituoti.
„Kalbant „gali būti“, tai gali būti, kad spalio 12 d. lis akmenimis, ir aš pati turėsiu balsuoti namuose“, – sakė Ž.Verbylaitė.
Ji atkreipė dėmesį, kad pas namuose balsuoti pageidaujantį rinkėją privalo eiti du būtinai skirtingoms partijoms atstovaujantys rinkimų komisijos nariai. „Jeigu ponas Valinskas (TPP pirmininkas Arūnas Valinskas – BNS) taip bijo, gali pasiųsti savo stebėtojus, kad šie drauge su komisijos nariais eitų pas balsuojančiuosius namuose“, – patarė VRK narė.
Balsavimas namuose vyks spalio 10-11 d. nuo 8 iki 20 val. Pakartotinis balsavimas namuose vyks spalio 24-25 d. nuo 8 iki 20 val.
Rinkėjų prašymai balsuoti namuose pateikiami apylinkių rinkimų komisijoms. Su tokiais prašymais rinkėjai gali kreiptis iki spalio 8 d.
Seimo rinkimai vyks spalio 12 d.
