Už šį dokumentą, reglamentuojantį tautinių mažumų teisę puoselėti kultūrą, papročius, kalbą, švietimą, antradienį balsavo 72 Seimo nariai, 7 buvo prieš, 14 parlamentarų susilaikė. Iki tautinėms mažumoms skirto įstatymo atsirado liko paskutinis žingsnis – priėmimas.
Įstatymo projekte kalbama apie valstybės įsipareigojimus sudaryti sąlygas išlaikyti ir puoselėti tautinių mažumų tradicijas, papročius, kultūrinį ir kalbinį identitetą. Dokumente akcentuojama, kad niekas negali būti verčiamas įrodinėti savo priklausomybės tautinei mažumai, viešai atskleisti savo tautinės tapatybės ar atsisakyti savo priklausomybės tautinei mažumai.
Patobulintame įstatymo projekte atsirado Seimo narės Dalios Asanavičiūtės pasiūlytos naujos nuostatos dėl istorinių tautinių mažumų ir jų teisių. Istorinėmis tautinėmis mažumomis siūloma laikyti tautines mažumas, kurios yra nykstančios ir neturi savo istorinės tėvynės, su kuria gali tapatintis šiuo metu. Istorinės tautinės mažumos, kaip pažymima projekte, turi teisę išlikti ir išsaugoti savo kultūrą, tradicijas, papročius ir kalbą.
Įstatyme siūloma įtvirtinti, kad kiekvienas tautinei mažumai priklausantis asmuo turi teisę laisvai ir nevaržomai, privačiai ir viešai, žodžiu ir raštu vartoti savo kalbą.
Dokumento projekte reglamentuojama teisė į švietimą tautinės mažumos kalba. Tautinei mažumai priklausantis asmuo turi teisę mokytis šios tautinės mažumos kalba arba tautinės mažumos kalbos bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklose. Valstybės institucijos ir įstaigos turėtų užtikrinti sąlygas rengti tautinės mažumos gimtosios kalbos pedagogus, įsigyti vadovėlių bei kitų mokymo priemonių tautinių mažumų gimtosioms kalboms, numatytoms Lietuvos dvišalėse ar daugiašalėse tarptautinėse sutartyse su Europos Sąjungos (ES) valstybėmis, mokyti.
Įstatymo projektu siūloma numatyti teisę tautinėms mažumoms vienytis į organizacijas, steigiant asociacijas ar kitus viešuosius juridinius asmenis, steigti politines organizacijas.
Be to, projekte siūloma sudaryti Tautinių mažumų tarybą. Tai būtų kolegiali patariamoji visuomeniniais pagrindais veikianti institucija, teikianti siūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms. Tautinių mažumų tarybą sudarytų tautines mažumas vienijančių organizacijų atstovai.
Įgyvendinant tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teises, įstatymu siūloma uždrausti „kurstyti tautinę, rasinę, religinę ar socialinę neapykantą, prievartą, skleisti šmeižtą ar dezinformaciją“.
ELTA primena, kad nuo 2010 m. neteko galios 1989 m. lapkričio 23 d. priimtas ir Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo 1991 m. sausio 29 d. papildytas ir pakeistas Tautinių mažumų įstatymas.
Šiuo metu tautinių mažumų teisės ir laisvės bei jų apsauga reglamentuojama skirtinguose dokumentuose.
