Šis skaičius atspindi vadinamąją „perkėlimo programą“, kuri numato, kad iki 2020 metų bus paskirstyta 20 tūkst. vietų ES iš trečiųjų šalių perkeltiems asmenims, kuriems reikia tarptautinės apsaugos Europoje.
Konkretūs skaičiai, kiek Lietuvai tektų iš Šiaurės Afrikos šiuo metu plūstančių pabėgėlių pagal „laikino perskirstymo mechanizmą“, nėra žinomi, bet numatoma, kad šalis turėtų išnagrinėti 1,16 proc. visai Europai tenkančių prieglobsčio prašymų. Taip pat pranešama, kad kvotos paskirstytos atsižvelgiant į gyventojų skaičių, ekonomikos būklę, anksčiau priimtus pabėgėlius ir nedarbo lygį.
ES šalių vadovai Briuselio pasiūlymą ketina svarstyti birželio mėnesį, bet jau dabar aišku, kad Europos Komisijos siūlymą ES valstybės, tarp jų ir Lietuva, vertina prieštaringai. Įtampą didina ir tai, kad Britanija, Airija ir Danija pagal ankstesnius susitarimus turi galimybę nedalyvauti schemoje.
J. Panka: kiekviena šalis turi spręsti pati
Kiekviena šalis pati turi nuspęsti, kiek pabėgėlių ji gali priimti. Lietuva pirmiausia turi išspręsti savo problemas, o ne vykdyti Briuselio kvotas, teigia Tautininkų sąjungos lyderis Julius Panka. rečiadienį piketą surengusios partijos vadovas teigia, kad jiems nepriimtina, jog Europos Komisija (EK) sprendžia, kiek pabėgėlių turi priimti kiekviena šalis.
„Pietų Europos šalys, kur nuolat atplaukia daug nelegalių migrantų, skundžiasi, kad jau nepajėgios juos išlaikyti, todėl Briuselis nusprendžia skirstyti migrantų kvotas po Europą. Tai negera tendencija. Viena kartą mums gal paskirs 300, kitą kartą 3 tūkstančius, o trečią kartą net nežinosime, kiek mums atveš. Mes manome, kat kiekvienos šalies reikalas nuspręsti, kiek pabėgėlių priimti ar kaip kitaip paremti šalis, kurios nukenčia nuo karo veiksmų. Būtų labai blogas precedentas, jei mes nusileistume tokiam Briuselio spaudimui“, – redakcijai sakė J. Panka.
Pasak pašnekovo, Europos Sąjunga (ES), raginanti solidariai spręsti pabėgėlių problemą, to solidarumo principo laikosi ne visada. „Labai demagogiškai ir keistai atrodo ES pozicija. Kai mes lyginame mūsų pensijas, mūsų minimalų atlyginimą, vidutinį atlyginimą – tada jau to europietiško solidarumo nelieka. O kai reikia priimti migrantus, atsiranda mistinis europinis solidarumas“, – teigia tautininkų lyderis.
„Nemanau, kad mes turėtume priimti pabėgėlius“
J. Pankos teigimu, kiekviena šalis pati turi nuspręsti, kiek pabėgėlių ji gali priimti ar kaip kitaip jiems padėti. Į klausimą, ar Lietuva dabar galėtų priimti tam tikrą kiekį pabėgėlių, jis atsakė:
„Aš manau, kad Lietuvos ekonominė situacija nė tokia, kuri leistų priimti pabėgėlius. Mes taip pat turime išorinę ES sieną, per kurią kiekvieną dieną vienaip ar kitaip pereina nelegalūs migrantai. Paramą karo ištiktiems pabėgėliams Lietuva galėtų teikti rūbais ar maistu. Apie tai reikėtų diskutuoti su visuomene, vyriausybė taip pat turėtų svarstyti, kuo mes galime prisidėti“.
„Bet tikrai nemanau, kad turėtume priimti pabėgėlius. Mes turime problemų pietryčių Lietuvoje ir išspręskime jas, pakelkime mūsų žmonių gyvenimo lygį iki Europos vidurkio, o tada kalbėkime, kaip mes prisidėti ir kartu su kitomis ES šalimis spręsti visiems bendras problemas“, – pridūrė jis.
Problemą reika spręsti ten, kur ji kyla
Pasak J. Pankos, reikia padėti šalims, iš kurių plūsta pabėgėliai, išspręsti jų vidaus problemas, o pabėgėliams nereikia suteikti vilties, kad Europoje jų laukia aukso kalnai. „Yra JAV patirtis pasienyje su Meksika. Būtų sveika, jei italų policijos, pasienio pareigūnai bendradarbiautų su JAV pareigūnais ir perimtų jų patirtį, kaip gaudyti nelegalius migrantus, kaip padaryti, kad jų skaičius nedidėtų. Kitas dalykas – pabėgėlių gabenimas yra milžiniškas verslas. Tuos žmones atvykę „pirkliai“ įkalba migruoti, prižada aukso kalnus, o paskui jie skęsta avariniam laive prie kažkieno pakrantės. Todėl migrantams nereikia suteikti vilties – suteikus pirmąją pagalbą, leidus mėnesį ar du atsipūsti, juos reikia gražinti atgal“, – siūlo tautininkų lyderis.
Anot J. Pankos, svarbu ir teikti pagalbą tų šalių gyventojams. „Manau, kad ES galėtų padėti Somaliui ar Libijai, kad tose šalyse žmonėms būtų įmanoma gyventi. Problemą geriausia spręsti ne kur nors apgyvendinant pabėgėlius, bet vietoje“, – redakcijai sakė Tautininkų sąjungos lyderis J. Panka.
