Živilė KAVALIAUSKAITĖ Vakar penkių tautinių mažumų bendrijų atstovai Šiauliuose sutarė raštu kreiptis į miesto Savivaldybę, kad „Santarvės“ mokykloje būtų skirtos patalpos daugiakultūriniam centrui steigti. Šiuo metu vienintelė apskrities žydų bendruomenė turi savo patalpas, kurias patys ir išlaiko.
Veikia penkios bendruomenės
Kad rusakalbė „Santarvės“ mokykla – puiki vieta plėtotis tautinėms bendrijoms, kovo pabaigoje sakė mokykloje lankęsis ir Seimo Pirmininko pavaduotojas Jaroslav Narkevič.
Vakar „Santarvės“ mokyklos skaitykloje susirinkę tautinių mažumų bendrijų pirmininkai vieningai sutarė raštu kreiptis į Savivaldybę, kad „Santarvėje“ būtų skirtos patalpos jų veiklai. Motyvai: skirtingų tautų bendradarbiavimas, kultūros pažinimas, bendri renginiai, kitų tautų – romų, ukrainiečių – įtraukimas į veiklą.
Šiauliuose šiuo metu veikia penkių tautinių mažumų bendruomenės: rusų, baltarusių, armėnų, azerbaidžaniečių, žydų.
Nuo praėjusių metų gruodžio veiklą nutraukė Šiaulių vokiečių bendrija. Pasak bendrijos įkūrėjos Liudos Stankienės, nepavyko rasti vadovo, bendruomenė paseno, jaunimo nėra. Vietoje bendrijos Šiaulių universiteto (ŠU) gimnazijoje veiks Vokiečių klubas.
Atviras visiems
Pasak miesto Rusų kultūros centro pirmininkės Nadieždos Bessarab, jų centras įregistruotas „Santarvės“ mokykloje, bet konkrečių patalpų neturi.
N. Bessarab sako, kad daugiakultūriniame centre durys būtų atviros visiems, norintiems dalyvauti bendroje visuomeninėje veikloje. Bendruomenės rengtų priėmimus, susitikimus, bendrus projektus, kursus, turėtų bendrą puslapį internete. Centre galėtų veikti ir biblioteka.
Kiek dabar Šiauliuose gyvena rusų, N. Bessarab tiksliai nežino: „Labai daug mišrių šeimų, asimiliuotų žmonių“.
Pasak N. Bessarab, per tautines mažumas galime pamatyti, kad pasaulis yra įvairiaspalvis.
„Jei gebame išlaikyti savybes, būdingas konkrečiai tautai, gebame išlaikyti ir spalvingą pasaulį. Tai atgaivina mūsų kasdienį gyvenimą. Kartu padeda išlaikyti mūsų pačių tradicijas, šaknis, identitetą“, – sako N. Bessarab.
Pavyzdys – didieji miestai
Šiaulių apskrities armėnų bendruomenės pirmininkas Rafikas Kazarjan primena: apie bendro centro steigimą kalbama jau daug metų. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestuose Tautinių mažumų namai sėkmingai veikia.
„Centras būtų reikalingas visoms tautinėms Šiaulių krašto bendrijoms. Renginius, susitikimus, repeticijas galėtume organizuoti pagal sudarytą grafiką“, – sako R. Kazarjan.
Armėnų bendruomenei priklauso apie 30 šeimų. Į susirinkimus renkasi kas mėnesį ten, kur randa vietos: pas tautiečius kavinėse, kartais salę suteikia mokyklos, Šiaulių apskrities P. Višinskio viešoji biblioteka. Šios bibliotekos didžiojoje skaitykloje keletas lentynėlių skirta armėnų knygoms. Sulaukę svečių, veža juos į biblioteką.
„Norėtume turėti savo kampelį. Šiauliuose niekaip negalime prisiprašyti valdžios. Savivaldybė neturi lėšų: siūlo mūsų bendruomenei tik patalpas, o išlaikymas gultų ant mūsų. Patys išlaikyti patalpų mes nepajėgūs, – sako R. Kazarjan. – Pavydas ima, žiūrint į Vilnių ar Kauną. Ten patalpas išlaiko valstybė.“
Pasak R. Kazarjan, armėnai dalyvauja miesto gyvenime: kartu švenčia šventes, dalyvauja eisenose. Į tarptautinį festivalį „Saulės žiedas“ planuoja pakviesti grupę iš Armėnijos.
Armėnų virtuvės kultūrą galima pažinti mieste veikiančiose armėnų kavinėse, kur groja armėniška muzika, patalpos dekoruotos tautinio stiliaus ornamentais.
Remia saviškius
„Nauda visoms bendruomenėms“, – idėjai pritaria ir Šiaulių apskrities azerbaidžaniečių draugijos pirmininko pavaduotojas Bachramas Zeinalovas.
Prieš trejus metus įkurta draugija vienija 27 narius. B. Zeinalovas, ieškodamas tautiečių, buvo įdėjęs skelbimą į laikraštį. Skambučių nesulaukė, bet žino žmonių, kurie planuoja tapti draugijos nariais.
Patalpų draugija neturi, renkasi vieno iš narių kavinėje, įmonėje. Organizuoja susirinkimus, konferencijas, kartu švenčia tautines šventes. Šiauliuose šventė ir savo Naujuosius metus Novrus Bayram (Nauja diena).
Pasak B. Zeinalov, azerbaidžaniečių draugijos nariai moka nario mokestį. Nutikus nelaimei, paremia tautiečius.
„Nors nėra lengva, stengiamės išlaikyti kalbą, tradicijas. Dauguma azerbaidžaniečių kalba lietuviškai, nes šeimos daugiausia – mišrios“, – sako B. Zeinalov.
Be namų, bet su viltimi
Pasak Šiaulių baltarusių bendrijos vadovo Georgij Prokopovič, bendrijoje liko entuziastai – apie 20 žmonių.
„Jaunimo mažai ateina – pasikeitė žmonių mentalitetas. Kartą mano anūkas pagrojo akordeonu, bet daugiau nepriverčiu ateiti. Kaip galėčiau ko nors iš kitų jaunų žmonių reikalauti?“ – retoriškai klausia G. Prokopovič.
Baltarusiai glaudžiai bendradarbiauja su Rusų kultūros centru. Susitinka renginiuose Šiaulių "Polifonijos" salėje, cerkvėje.
„Mes – benamiai“, – paklaustas apie bendrijos patalpas, atsako baltarusis.
Anksčiau buvo įsikūrę „Santarvės“ mokykloje. Sulaukė pasiūlymo įsikurti kitoje vietoje, bet mokėti mokesčius pinigų neturi. Taip reikalai ir įstrigo.
„Kultūra suteikia teigiamų emocijų, suartina žmones, – apie viltį, kad bus įkurtas daugiakultūrinis centras, sako G. Prokopovič. – Mokinių mažėja, gal meras suras vietos bendrijoms?“
„Santarvės“ mokyklos likimas dėl mažėjančio mokinių skaičiaus dar nėra aiškus.
Kaupia archyvą
Žydų bendruomenė Šiaulių apskrityje skaičiuoja apie 200 narių. Dauguma jų – Šiaulių mieste.
Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkas Borisas Šteinas sako, kad jų bendrija patalpas turi, jas išlaiko. Ieško rėmėjų ne tik Lietuvoje.
Bendruomenė, jei daugiakultūrinis centras būtų įsteigtas, ir toliau mielai bendradarbiautų su kitomis tautinėmis mažumomis.
B. Šteinas sako, kad veiklos netrūksta. Per Lietuvos žydų bendruomenę vykdo socialinę programą. Daug triūso įdedama tariantis su seniūnijų, savivaldybių atstovais dėl masinių žudynių kapaviečių, kapų tvarkymo.
„Tarpukariu visame Šiaulių krašte gausios žydų bendruomenės turėjo didelį ekonominį, intelektualinį potencialą. Šiaulių krašte yra nemažai žydų kultūros paveldo objektų“, – sako B. Šteinas.
Bendruomenė sukaupė archyvą apie tarpukario žydų gyvenimą. Turi įrengę nedidelį muziejų, gausią biblioteką. Ja ateina naudotis ŠU studentai, rašydami referatus, diplominius darbus. Studentai bendruomenei palieka darbų kopijas.
Pasak B. Šteino, ieškantieji savo šaknų Šiauliuose ir visame regione, užplūsta vasarą. Atvažiuoja iš įvairių šalių: PAR, JAV, Didžiosios Britanijos. Neseniai B. Šteiną aplankė knygą apie holokaustą Lietuvoje parašiusi rašytoja iš JAV Ellen Cassedy.
„Ir mums, ir jiems įdomu. Dažniausiai atvyksta trečia karta, anūkai. Jie labai domisi kraštu, kur gimė tėvai, seneliai, proseneliai“, – sako B. Šteinas.
