Tautinėms mažumoms Lietuvoje dar stinga teisinės apsaugos bei paramos integruojantis į darbo rinką, rodo nacionalinių teisės aktų tyrimas.
"Istoriškai esame įpratę, kad Lietuva yra tolerantiška kitataučiams, ilgą laiką mes tai kitiems deklaravome, bet pastarojo laikmečio įvykiai rodo ką kitą", - spaudos konferencijoje ketvirtadienį teigė Lygių galimybių kontrolierės patarėja Danguolė Grigolovičienė.
Anot jos, Lietuvoje tautinių mažumų kultūrinis identitetas saugojamas ir puoselėjamas, tačiau darbo santykių srityje dėmesio pasigendama.
"Nors Lietuva ratifikavo Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją, Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją dėl diskriminacijos darbo ir profesijos srityje bei kitus svarbius teisės aktus, mūsų šalies teisinėje sistemoje nėra skiriamas dėmesys tautinių mažumų integracijai į darbo rinką", - kalbėjo D.Grigolovičienė.
Pasak jos, trūksta efektyvių tautinių mažumų užimtumo rėmimo programų, o kasdieniame gyvenime šie visuomenės atstovai nėra apsaugomi nuo diskriminacijos tokiu lygiu, kokio reikalauja tarptautiniai teisės aktai.
Kaip pastebi specialistė, į nacionalinę teisę nėra visiškai perkeltos ES Užimtumo ir Rasių lygybės direktyvos. Todėl šiuo metu su diskriminacija dėl teisinės ar rasinės priklausomybės susidūrę asmenys patys turi tai įrodyti, nors pagal direktyvas nekaltumo įrodinėjimo našta turėtų būti perkeliama diskriminuojančiajam.
"Diskriminavimo atvejį įrodyti pačiai aukai sunku, nes darbdavys stipresnis, jis turi daugiau instrumentų savo teisybei ginti", - pastebi D.Grigolovičienė.
Specialistės teigimu, daugiau dėmesio tautinių mažumų užimtumo problemoms turėtų būti skiriama ir įvairiose Vyriausybės programose.
"Šiuo metu yra ilgalaikė tautinio mažumų integracijos į visuomenę programa. Jos įvadinėje dalyje yra teiginys, kad tautinės mažumos patiria sunkumus integruojantis į darbo rinką, tačiau tarp programos priemonių skirtų užimtumo didinimui nėra", - teigė D.Grigolavičienė.
Anot jos, reikėtų tobulinti ir tautinių mažumų užimtumo rėmimo sistemą.
"Galiojantis naujas užimtumo rėmimo įstatymas nesuteikia daugiau teisių, tautinės mažumos nepakliūva į remiamų asmenų grupę, o tai prieštarauja tarptautinėms nuostatoms", - sakė specialistė.
Tačiau D.Grigolavičienė pripažįsta, jog tautinių mažumų padėtį komplikuoja ne tik įstatymų spragos, bet ir tolerancijos visuomenėje stoka.
"Įvairūs tyrimai rodo, kad nuo 1990 metų nepakantumas tautinėms mažumoms nuolat augo. Praėjusių metų duomenimis, net 68 proc. lietuvių nenorėtų gyventi romų, 60 proc. - musulmonų kaimynystėje. Vis dažniau pastebima ir kitų nepakantumo, netolerancijos apraiškų", - sakė specialistė.
Statistikos departamento duomenimis, tautinės mažumos Lietuvoje sudaro 16,5 proc. gyventojų. Didžiausios tautinių mažumų grupės - lenkai (6,7 proc.) ir rusai (6,3 proc.).
Lietuvoje taip pat gyvena 1,2 proc. baltarusių, 0,7 proc. ukrainiečių. Maždaug po 0,1 proc. gyventojų yra žydai, vokiečiai, totoriai, latviai ir čigonai.
