Kadenciją baigiančios Teisėjų tarybos pirmininkė Laima Garnelienė po susitikimo su prezidentu ir išgirstų padėkų prašneko apie teismus prislėgusį taupymo vajų - esą Finansų ministerijai dėl ekonominio sunkmečio neleidžiant disponuoti teismų turimais pinigais, Ukmergės rajono apylinkės teisme jau apribotas telefono ryšys, o Vilniaus miesto trečias apylinkės teismas baiminasi, kad bus išjungta elektra.
„Kai kurie teismų pirmininkai šiandien važiavo tartis, kad nebūtų išjungta elektra“, - sakė ligšiolinė Teisėjų tarybos vadovė.
„Nesakoma, kad teismai neturi pinigų - teismų sąskaitose pinigų yra, tačiau nepaisant deklaruojamo teismų nepriklausomumo, mes be Finansų ministerijos leidimo tais pinigais negalime naudotis“, - žurnalistams aiškino L.Garnelienė, kuri išrinkta ir į naująją Tarybą.
Jos teigimu, į minėtą Ukmergės teismą šiuo metu galima prisiskambinti, tačiau niekas negali paskambinti iš jo - paliktas tik vienpusis ryšys. L. Garnelienė pabrėžė, kad jei bus pradėtos riboti ir išlaidos pašto paslaugoms, teismų darbas tiesiog sustos.
„Kuo jie grindžia? Esamais sunkumais - nenaudoti pinigų, kol neaiški situacija“, - kalbėjo L. Garnelienė.
FM Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pavaduotojas Vytautas Lenkutis savo ruožtu BNS aiškino, kad į biudžetą nesurenkant planuotų lėšų, pinigai skirstomi tik pagal nustatytus prioritetus, kurių pirmieji – darbo užmokestis, socialinis draudimas ir pašalpos. Prioritetų sąrašą spalio 14 dieną patvirtino Vyriausybė.
Jis taip pat pabrėžė, kad jei teismų turimos lėšos jiems pervestos kaip tikslinės ir numatytos naudoti ne paslaugoms, tai iš jų ir negalima dengti sąskaitų už elektrą ar telefoną.
„Kai lėšos atsiras, jos bus skirtos, situacija keičiasi kiekvieną dieną“, – BNS sakė V. Lenkutis, pažymėjęs, kad su panašiomis problemomis susiduria ne tik teismai.
FM duomenimis pagal lapkričio 1 dienos būklę nesurinkta 574,7 mln. litų. Be to, FM prognozuoja, kad ir toliau bus gauta mažiau pajamų.
L. Garnelienė taip pat pabrėžė, kad naujos kadencijos Teisėjų taryba skubiai turės spręsti teisėjų trūkumo problemą.
Po trečiadienio vykusio kadenciją baigiančios Teisėjų tarybos susitikimo su šalies vadovu pastarojo atstovė spaudai Rita Grumadaitė sakė, kad prezidentas dėkojo darbą baigiančiai teisėjų tarybai „už svarią paramą priimant sprendimus“.
Psak R. Grumadaitės, ji patobulino karjeros siekiančių teisėjų atrankos ir rotacijos sistemą, kurioje atsirado daugiau skaidrumo ir viešumo. Taip pat aptarta teismų ir jų savivaldos veikla, būtini sprendimai, kad žmonės labiau pasitikėtų teisėjų ir teismų darbu.
Naują Tarybą teisėjai išsirinko lapkričio viduryje vykusiame visuotiniame susirinkime.
Naujoje Taryboje dirbs Aukščiausiojo Teismo teisėjai Egidijus Laužikas, Vytautas Masiokas ir Sigitas Gurevičius. Iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų Taryboje dirbs dabartinė Teisėjų tarybos pirmininkė Laima Garnelienė bei teisėjai Vygandas Višinskas ir Aloyzas Kruopys.
Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atstovaus Vaida Urmonaitė, Artūras Drigotas ir Arūnas Sutkevičius. Teisėjai iš pasiūlytų apygardos teismų kandidatų darbui Taryboje išrinko Albertą Milinį, Zigmą Pocių ir Boleslovą Kalainį.
Iš apygardos administracinių teismų Taryboje dirbs Gintaras Čekanauskas, Zita Smirnovienė ir Gražvydas Poškus. Apylinkės teismus atstovaus Pavelas Borkovskis, Gintaras Seikalis ir Diana Labokaitė.
Teisėjų tarybos darbe dalyvauja 21 teisėjas. Į ją automatiškai patenka Aukščiausiojo, Vyriausiojo administracinio ir Apeliacinio teismų pirmininkai.
Naujosios Teisėjų tarybos pirmasis posėdis šaukiamas penktadienį.
Taryba pataria prezidentui dėl teisėjų skyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ir atleidimo iš pareigų, dėl teismų pirmininkų, jų pavaduotojų, skyrių pirmininkų skyrimo ir atleidimo iš pareigų, dėl teisėjų skaičiaus teismuose nustatymo ar pakeitimo, taip pat tvirtina Teisėjų garbės teismo nuostatus, bendradarbiauja su kitomis institucijomis ir organizacijomis teismų savivaldos, administravimo, sprendžia kitus klausimus.
