Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Kad tokių straipsnių būtų daugiau ir kad jų autorių balsus išgirstų Lietuvos žmonės! Priprato, kad gyvenimas yra toks, koks jis yra 30 km atstumo, ne daugiau, o gi šalies ekonominio ir socialinio gyvenimo modelių gali būti daug ir iš jų yra labai įdomių. Ačiū.
Kaip išmokti slovėnų kalba?Gal yra koks interneto puslapis kuris moko slovėnų kalbos?
Oligarchija jau pakankamai stipri ir nesuinteresuota igyvendinti Sloveniskaji KRE(kroporatyvine rinkos ekonomika,Z.Norkaus abreviatura).Ir propoguoti tokias idejas reikejo virsmo 1988-1992m laiku.Dabar gi "velu gerti Borzomi...".Situacija gali pakeisti tik katastrofiniai sociumo sukretimai ir ateme is oligarchijos situacijos kontrole.Tai ka?Iseina pagal "pirmininka Mao" - kuo blogiau,tuo geriau?
Slovėnijos ir Lietuvos tiek ekonomikos startinės pozicijos, tiek geopolitinė aplinka, tiek pasirinktas kelias stipriai skyrėsi, taigi jokia čia gėda, o jei norim nekartoti klaidų, lygint galima ir reikia.
Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad Slovėnija po 1990-ųjų, kai Lietuvos ekonomika tik vertėsi-stojosi nuo galvos ant kojų, jau turėjo prekybinius ryšius su Vakarų Europa, slovėnai buvo laikomi patikimais partneriais ir buvo ženkliai didesnė rinka technologijoms nei Lietuva (technologijos ir automatizavimo lygis stipriai įtakoja pramonės darbo našumą).
Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad Slovėnija po 1990-ųjų, kai Lietuvos ekonomika tik vertėsi-stojosi nuo galvos ant kojų, jau turėjo prekybinius ryšius su Vakarų Europa, slovėnai buvo laikomi patikimais partneriais ir buvo ženkliai didesnė rinka technologijoms nei Lietuva (technologijos ir automatizavimo lygis stipriai įtakoja pramonės darbo našumą).
"Lietuvos intelektualui, apžvalgininkui ir analitikui, tikinčiam laisvosios rinkos jėga"
Įdomu, kad Lietuvoje laisvąją rinką ir t.v. "kapitalizmą" kūrė seni komunistai, kaip AMB su visu politbiuru ir kt. komjaunuoliai. Ar neatrodo toks faktas vertas dėmesio?
"Visų pirma, jau pati privatizacija Slovėnijoje vyko, švelniai tariant, keistai - visų įmonių 40 proc. akcijų liko valstybės rankose, o 20 proc., kaip taisyklė, atiteko saviems darbuotojams."
Tai ir Lietuvoje dauguma atiteko saviems darbuotojams - kiek žinau, pvz., B.Lubys yra senas "Achemos" darbuotojas; na, ir daugelis kitų taip pat.
Įdomu, kad Lietuvoje laisvąją rinką ir t.v. "kapitalizmą" kūrė seni komunistai, kaip AMB su visu politbiuru ir kt. komjaunuoliai. Ar neatrodo toks faktas vertas dėmesio?
"Visų pirma, jau pati privatizacija Slovėnijoje vyko, švelniai tariant, keistai - visų įmonių 40 proc. akcijų liko valstybės rankose, o 20 proc., kaip taisyklė, atiteko saviems darbuotojams."
Tai ir Lietuvoje dauguma atiteko saviems darbuotojams - kiek žinau, pvz., B.Lubys yra senas "Achemos" darbuotojas; na, ir daugelis kitų taip pat.
Vietoje (Slovėnijoje) vaizdas daug realistiškesnis. T.y. problemų daugiau, nei skelbia statistikos lentelės. Daugybė socializmo liekanų, nepagrįstai sukelti atlyginimai, net neįpusėta privatizacija ir prastas paslaugų lygis...
Tik nepersūdykite to „saldumo“.
Bandymas vadinti Slovėnija postkomunistine valstybe, palyginimo su Lietuva kontekste, atsiduoda profanacija.
Pirma. Slovėnija niekada nebuvo okupuota. Po pirmo pasaulinio karo, kartu su serbais ir kroatais suformavo daugianacionalinę valstybę, kuri 1929 m. buvo pavadinta Jugoslavija. Ir po antro pasaulinio karo, kai Jugoslavija tapo socialistinių respublikų federacija, to socializmo Slovėnijoje buvo mažiausiai iš visų respublikų. Nekalbant apie tai, kad jugoslaviškas socializmas buvo liberaliausias iš visų socbloko šalių. Taigi, Slovėnijos ir Lietuvos politinės sistemos buvo skirtingos, tad ir jų vystymasis, ypač ekonominis, skyrėsi iš esmės.
Antra. Slovėnijos ekonomika buvo labiau panaši į valstybinį kapitalizmą nei į planinę (tiksliau, komandinę) ekonomiką. Buvo išvystytas smulkus verslas su investicijomis iš Austrijos ir Vakarų Vokietijos. Slovėnija turi gamtinių resursų, atitinkamai metalurgijos ir mašinų gamybos pramonės atliko ir tebeatlieka svarbų vaidmenį respublikos ekonomikoje. Į Slovėnijos valstybines įmones investuodavo užsieniečiai, daugiausiai vokiečiai. Pramonė dirbo rentabiliai. Nenuostabu, kad didžiausia dalis eksporto tenka Vokietijai (20%). Tarp kitko, prekybos balansas su Vokietija yra teigiamas, importas iš Vokietijos – 19,8% (2006 m. duomenys).
Trečia. Jos geografinė padėtis. Tai tranzitinė valstybė tarp vakarų Europos ir Balkanų regiono. Mažai kam ateina į galvą, jog ji dar ir jūrinė valstybė, turinti Koperio uostą Viduržemio jūroje.
Ketvirta. Jos gyventojai, iš kurių 83% slovėnai. Slovėniškai kalba 91% gyventojų iš kurių didžioji dalis vokiečių kalbą laiko antrąja kalba. Nenuostabu, jog darbo jėgos kvalifikacija nedaug kuo nusileidžia vokiečiams, nes didžioji dalis mokėsi, stažavosi ar net specialybes įgijo Vokietijoje, Austrijoje. Ir dar vienas momentas. Didžioji dalis, apie 58%, - katalikai, laikantys save Vakarų Europos sudėtine dalimi, nepatyrę smurto, prievartos bei turėję galimybę nesunkiai keliauti po Europą.
Bandymas vadinti Slovėnija postkomunistine valstybe, palyginimo su Lietuva kontekste, atsiduoda profanacija.
Pirma. Slovėnija niekada nebuvo okupuota. Po pirmo pasaulinio karo, kartu su serbais ir kroatais suformavo daugianacionalinę valstybę, kuri 1929 m. buvo pavadinta Jugoslavija. Ir po antro pasaulinio karo, kai Jugoslavija tapo socialistinių respublikų federacija, to socializmo Slovėnijoje buvo mažiausiai iš visų respublikų. Nekalbant apie tai, kad jugoslaviškas socializmas buvo liberaliausias iš visų socbloko šalių. Taigi, Slovėnijos ir Lietuvos politinės sistemos buvo skirtingos, tad ir jų vystymasis, ypač ekonominis, skyrėsi iš esmės.
Antra. Slovėnijos ekonomika buvo labiau panaši į valstybinį kapitalizmą nei į planinę (tiksliau, komandinę) ekonomiką. Buvo išvystytas smulkus verslas su investicijomis iš Austrijos ir Vakarų Vokietijos. Slovėnija turi gamtinių resursų, atitinkamai metalurgijos ir mašinų gamybos pramonės atliko ir tebeatlieka svarbų vaidmenį respublikos ekonomikoje. Į Slovėnijos valstybines įmones investuodavo užsieniečiai, daugiausiai vokiečiai. Pramonė dirbo rentabiliai. Nenuostabu, kad didžiausia dalis eksporto tenka Vokietijai (20%). Tarp kitko, prekybos balansas su Vokietija yra teigiamas, importas iš Vokietijos – 19,8% (2006 m. duomenys).
Trečia. Jos geografinė padėtis. Tai tranzitinė valstybė tarp vakarų Europos ir Balkanų regiono. Mažai kam ateina į galvą, jog ji dar ir jūrinė valstybė, turinti Koperio uostą Viduržemio jūroje.
Ketvirta. Jos gyventojai, iš kurių 83% slovėnai. Slovėniškai kalba 91% gyventojų iš kurių didžioji dalis vokiečių kalbą laiko antrąja kalba. Nenuostabu, jog darbo jėgos kvalifikacija nedaug kuo nusileidžia vokiečiams, nes didžioji dalis mokėsi, stažavosi ar net specialybes įgijo Vokietijoje, Austrijoje. Ir dar vienas momentas. Didžioji dalis, apie 58%, - katalikai, laikantys save Vakarų Europos sudėtine dalimi, nepatyrę smurto, prievartos bei turėję galimybę nesunkiai keliauti po Europą.
Dar keli žodžiai dėl kalbų įtakos Estijai.
Kiek prisimenu, ir Estijai įtakos turėjo Vokietija. Jau labai seniai.
Kas oficialiai rašoma? Estai labai artimi suomiams. 1990 metais per blokadą važinėdavome į Estiją benzino parsivežti. Ten gyventojai pasakodavo, kad jie seniai žiūrėdavo kapitalistinės Suomijos televiziją ir viską suprasdavo.
------------
The Estonians are a Finnic people closely related to the Finns, with the Estonian language sharing many similarities to Finnish. The modern name of Estonia is thought to originate from the Roman historian Tacitus, who in his book Germania (ca. AD 98) described a people called the Aestii. Similarly, ancient Scandinavian sagas refer to a land called Eistland. Early Latin and other ancient versions of the name are Estia and Hestia. Until the late 1930s, the name was often written as "Esthonia" in most western countries
Kiek prisimenu, ir Estijai įtakos turėjo Vokietija. Jau labai seniai.
Kas oficialiai rašoma? Estai labai artimi suomiams. 1990 metais per blokadą važinėdavome į Estiją benzino parsivežti. Ten gyventojai pasakodavo, kad jie seniai žiūrėdavo kapitalistinės Suomijos televiziją ir viską suprasdavo.
------------
The Estonians are a Finnic people closely related to the Finns, with the Estonian language sharing many similarities to Finnish. The modern name of Estonia is thought to originate from the Roman historian Tacitus, who in his book Germania (ca. AD 98) described a people called the Aestii. Similarly, ancient Scandinavian sagas refer to a land called Eistland. Early Latin and other ancient versions of the name are Estia and Hestia. Until the late 1930s, the name was often written as "Esthonia" in most western countries
Jūs teisus dėl 7-tos net neprizinės vietos rusų diasporai.
Lenkams leidome sulenkinti net patį pačiausią Vilniaus rajono savivaldybės pastatą (lenkiškai-lietuviški) užrašai ir ryšiai lenkiška dvasia man krinta į akis, atvykusiam iš Šiaulių. O ką laimėjome? Kažkaip lenkų diaspora visą laiką kiša Lietuvai pagalius į ratus, stengiasi eiti su atplaišūnais.
Lenkams leidome sulenkinti net patį pačiausią Vilniaus rajono savivaldybės pastatą (lenkiškai-lietuviški) užrašai ir ryšiai lenkiška dvasia man krinta į akis, atvykusiam iš Šiaulių. O ką laimėjome? Kažkaip lenkų diaspora visą laiką kiša Lietuvai pagalius į ratus, stengiasi eiti su atplaišūnais.
Ačiū.
Pažiūrėkime, kas skelbiama apie kalbas Slovenijoje.
Official languages Slovene.*,**.
------------------------------------------
*) Municipaliniame lygyje kai kur vartojama italų ir vengrų kalbos.
"Italian and Hungarian in the residential municipalities of the Italian or Hungarian national community"
. **) Dėl vokiečių kalbos didelės įtakos-elito kalba.
Slovėnų kalbos kilmė:
"Slavic language.
Literary Slovene emerged in the 16th century thanks to the works of Reformation activists Primož Trubar, ... During the period when present-day Slovenia was part of the Austro-Hungarian Empire, German was the language of the elite, and Slovene was the language of the common people. During this time, German had a strong impact on Slovene, and many Germanisms are preserved in contemporary colloquial Slovene. For example, in addition to the native Slovene word blazina ('pillow'), the Austrian-German word Polster is also used in colloquial Slovene..."
Pažiūrėkime, kas skelbiama apie kalbas Slovenijoje.
Official languages Slovene.*,**.
------------------------------------------
*) Municipaliniame lygyje kai kur vartojama italų ir vengrų kalbos.
"Italian and Hungarian in the residential municipalities of the Italian or Hungarian national community"
. **) Dėl vokiečių kalbos didelės įtakos-elito kalba.
Slovėnų kalbos kilmė:
"Slavic language.
Literary Slovene emerged in the 16th century thanks to the works of Reformation activists Primož Trubar, ... During the period when present-day Slovenia was part of the Austro-Hungarian Empire, German was the language of the elite, and Slovene was the language of the common people. During this time, German had a strong impact on Slovene, and many Germanisms are preserved in contemporary colloquial Slovene. For example, in addition to the native Slovene word blazina ('pillow'), the Austrian-German word Polster is also used in colloquial Slovene..."
REKLAMA
REKLAMA
Tas saldus žodis - Slovėnija