Triukšmas, kilęs dėl žurnale „Veidas“ paskelbtų teiginių apie holokaustą, atskleidė ir ministro Raimundo Palaičio savybes, kurios nepuošia politiko.
Tarptautiniai demaršai
Aistrų sukėlė vidaus reikalų sistemoje tris dešimtmečius išdirbusio istoriko Petro Stankero teiginys žurnale „Veidas“ (2010 metų lapkričio 8 diena):
„Svarbu ir tai, kad Niurnbergo procese teisinį pagrindą įgavo legenda apie 6 mln. neva nužudytų žydų, nors iš tiesų teismas neturėjo nė vieno Adolfo Hitlerio pasirašyto dokumento apie žydų naikinimą (šio dokumento, jeigu jis egzistavo, iki šių dienų niekas nerado, nors pažadėta net milijono dolerių premija).“
Dėl šio teiginio neseniai pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 1 dalį. Į Generalinę prokuratūrą kreipėsi Lietuvos žmogaus teisių centro atstovai. Jų teigimu, P. Stankero straipsnyje šiurkščiai, užgauliai, įžeidžiamai menkinimas žydų genocidas, kurio faktą viešai pripažino tarptautinis teismas.
Prieš tai Lietuvos valdžiai protestus pareiškė 7 Europos Sąjungos valstybių ambasadoriai ir nacių nusikaltėlius persekiojančio Simono Vyzentalio centro atstovai.
Reaguodamas į tai, vidaus reikalų ministras R. Palaitis išsikvietė straipsnio autorių P. Stankerą ir be jokio tarnybinio patikrinimo pareikalavo pasitraukti iš pareigų. Pastarasis, pagal jo paties versiją, sutiko, nes patyrė šoką, bet vėliau pasiprašė priimamas atgal.
Valstybė atrodo nykiai
Žurnalistas Ričardas Čekutis „Balsas.lt savaitei“ teigė, kad toks ministro elgesys ir vengimas gilintis į reikalą rodo, kad valstybės tiesiog nėra. „Jeigu ministrui ir Lietuvos valstybei svarbiausia sulįsti užsienio valstybėms į vieną vietą, tai apie ką galima kalbėti. Tiesiog buvo susidorota su garbingu istoriku“, – tvirtino jis.
R. Čekutis kalbėjo apie cenzūrą. „Taip, manau, kad Lietuvoje nėra laisvo žodžio, o žmogaus teisių gynėjai, kurie turėtų ginti žodžio laisvę, elgiasi priešingai“, – sakė jis.
Žurnalistas Vitalijus Karakorskis mano kitaip. „Jei autorius būtų privatus asmuo – skandalo tiesiog nebūtų. Jis buvo valstybės tarnautojas, be to, dirbo dar ir sovietinėje represinėje struktūroje. Tad nelabai suprantu, ką čia gina patriotu save laikantis R. Čekutis“, – sakė jis „Balsas.lt savaitės“ vaizdo konferencijoje.
Ar galima abejoti?
Kartu V. Karakorskis sakė, kad Niurnbergo tribunolui galima kelti priekaištų, tačiau tai, anot jo, reikia daryti profesionaliai. „Gaila, kad Lietuva neinicijavo antrojo Niurnbergo komunizmo nusikaltimams. Kol to nebus, dar ilgai diskutuosime šioje studijoje apie panašius dalykus“, – sakė jis.
Pasak V. Karakorskio, Niurnbergas šiaip ar taip nustatė pokarinę pasaulio tvarką, tad visiškai nurašant jo darbus, esą, reiktų paleisti ir Jungtines Tautas. Į tai R. Čekutis replikavo, kad šitai padaryti seniai esąs laikas. Jis sakė netikįs, kad taip bus ir kad valdžios dėmesio susilauks bolševizmą šlovinantys arba sovietų nusikaltimus menkinantys autoriai.
Vaizdo konferencijoje dalyvavęs „Balsas.lt savaitės“ vyriausias redaktorius Arūnas Brazauskas suabejojo ir Petro Stankero kompetencija, ir Lietuvos viešosios erdvės kokybe. „Aš nebūčiau tokio straipsnio praleidęs, nes pačiame sakinyje suplakti keli dalykai, kuriuos neaišku kam reikia plakti. Be to, įžvelgiu darbo su šaltiniais broką“, - teigė jis.
A.Brazauskas atkreipė dėmesį, kad P. Stankero parašyta knyga kažkоdėl nesulaukė istorikų bendrijos dėmesio. P. Stankeras, pasak jo, viename straipsnyje, kuris irgi paskelbtas „Veide“, prieš A. Hitlerį pasikėsinusius karininkus pavadino „vokiečių tautos išdavikais“ . Kartu jis pabrėžė, kad P. Stankerą vargu ar galima laikyti holokausto neigiku, panašiu į Vakaruose nuteistus Davidą Irvingą arba Ernstą Zundelį, kurie tai darė nuosekliai ir ilgus metus. Spėdamas, kad P. Stankerui gali tekti atsipirkti bauda, A. Brazauskas pakartojo, jog Lietuvos valstybės vardu veikęs R. Palaitis pasielgė nesolidžiai, nesugebėdamas išlaikyti normalių teisinių procedūrų.
Pastebėtina, kad P. Stankero publikacijos išprovokuoti Europos diplomatų demaršai labai pradžiugino Lietuvą istorijos perrašymu nuolat kaltinančią Maskvą, kuri pasveikino tokią tarptautinę reakciją.
Daugiau – vaizdo konferencijoje:
Holokausto tyrinėtojas
„Balsas.lt savaitės“ atskirai pakalbintas P. Stankeras teigė, kad yra parašęs ir išleidęs tris knygas Antrojo pasaulinio karo istorijos temomis, apie tai paskelbęs per tris šimtus straipsnių periodinėje spaudoje. „Būtų gryna nesąmonė iš mano pusės neigti Holokaustą. Tai tas pats, kas tvirtinti, jog sniegas yra juodas, o ne baltas. Tokių mano ketinimų nebuvo,“ – sakė istorikas.
P. Stankeras atkreipia dėmesį, kad Holokausto mastas nuolatos tikslinamas, galima kalbėti apie tam tikras ribas, o ne apie kažkokį vieną skaičių. Jis nurodo, kad istorikų pateikiami Lietuvoje žuvusių žydų skaičiai išsitenka tarp 195 tūkstančių ir 254 tūkstančių.
Daugiau vaizdo konferencijoje:
