Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) nepritarė liberalo Algio Kašėtos pasiūlymui, kad Seimas kiekvienais metais tvirtintų, kiek karių ir į kokias tarptautines operacijas būtų siunčiami.
Nors kai kurie parlamentarai komiteto posėdyje išsakė ypač neigiamas nuomones dėl vykdomosios valdžios (ministrų kabineto arba ministerijų) sprendimų autonomiškumo, tačiau dauguma komiteto narių pritarė Krašto apsaugos ir Užsienio reikalų ministerijų atstovų teiginiams, jog A.Kašėtos siūlymas nepadėtų planuojant tiek karines, tiek civilines operacijas bei kirstų Lietuvos, kaip patikimo partnerės, įvaizdžiui tarptautinėje arenoje.
Pasak Krašto apsaugo ministerijos (KAM) Tarptautinių ryšių ir operacijų departamento laikinojo direktoriaus Andriaus Krivo, misijos bei Lietuvos dalyvavimas jose yra planuojamos kur kas ilgesniems periodams nei vieneri metai. Realiai tai reiškia ir kontraktų sudarymą su privačiomis įmonėmis, kurios aptarnauja Lietuvos karius, kartu ir išankstinį karių rengimą misijoms.
Pavyzdžiui, Afganistano Goro provincijoje lietuvių karius aptarnauja italų bendrovė ES-KO, su kuria kontraktas sudarytas 3 metams, o jo vertė - 45 mln. litų. Anot A.Krivo, kasmetis planavimas sudarytų sunkumų pasirašant panašaus pobūdžio kontraktus, o jų nutraukimas reikštų finansinius nuostolius.
Be kita ko, Lietuvoje susiklostė tradicija, jog, tarkime, į Iraką koviniai būriai buvo siunčiami kas pusę metų. Tai reiškia, kad išsiuntus vieną karių būrį, kitas iškart pradedamas rengti. A.Krivo teigimu, jeigu operacijos kasmet peržiūrimos, tai yra kaskart reiktų užsitikrinti parlamento mandatą, susidarytų laiko trūkumas ir kariai misijai būtų rengiami arba skubotai, arba išvis be jokio reikalo, jeigu Seimas mandato tęsti misiją nebeduotų.
Pasak A.Krivo, apskaičiuota, jog tarptautinių misijų vidutinė trukmė yra maždaug 5 metai, todėl kasmetis mandato gavimas Seime neva būtų neprotingas ir tarptautiniams partneriams išsiųstų klaidinantį signalą apie galimą įsipareigojimų nevykdymą.
Jam antrino ir Užsienio reikalų ministerijos (URM) sekretorius Žygimasntas Pavilionis. Jis paminėjo, kad Afganistano Goro provincijos sostinėje Čagčarane planuojama rekonstruoti oro uostą ir nutiesti pagrindinį miesto kelią, todėl esą šiam tikslui būtinas ilgalaikis planavimas. „Tai yra dalykai nepadaromi per metus“, - sakė Ž.Pavilionis.
URM sekretorius taip pat atkreipė dėmesį, jog po Afganistane tarnavusio Lietuvos kario Arūno Jarmalavičiaus žūties priėmusi tokį sprendimą Lietuva atrodytų ypač nepatikimai, nes patvirtintų esanti labai pažeidžiama tokiomis nelaimėmis: tai yra atrodytų, jog sprendimus dalyvauti misijoje ar ne priima kiekvienąkart, kai atsitinka kokia nors nelaimė.
„Mes pažeistume karių motyvaciją. Jeigu žuvus kariui mes priimame tokius sprendimus peržiūrėdami savo įsipareigojimus, tai parodytumėme, jog Lietuva yra labai pažeidžiama ir nėra patikima partnerė“, - teigė Ž.Pavilionis.
Tuo tarpu „tvarkietis“ Dailis Barakauskas pasipiktino, jog ministerijų atstovai ūkinius reikalus kelia aukščiau parlamento. „Jūs užsimiršote, mes esame parlamentinė respublika, o jūs vykdomoji valdžia. Ir jūs dabar sakote, kaip jums blogai, kad jūs negalite priiminėti ūkinių sprendimų“, - pyko parlamentaras.
Komitete A.Kašėtos siūlymas atmetamas antrąkart, tik anksčiau pagrindiniu komitetu buvo paskirtas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), dabar juo buvo UR komitetas. Komitetai pakeisti po to, kai plenarinių posėdžių salėje Seimo nariams neužteko balsų atmesti A.Kašėtos nutarimo projekto, tačiau jam pritarti irgi nenorėjo.
A.Kašėtos siūlymu buvo siekiama stiprinti parlamento vaidmenį kontroliuojant tarptautinių operacijų planavimą karštuosiuose pasaulio taškuose - esą dabar Seimas apie KAM veiksmus bei įvairius pasižadėjimus, dalijamus tarptautiniams partneriams, sužino post factum.
Seimas šiuo metu tvirtina Lietuvos karinių vienetų dalyvavimą kolektyvinės gynybos operacijose kitų valstybių teritorijose, tačiau pernai birželį parlamentarai priėmė nutarimą, kuriuo karių dalyvavimą tarptautinėse misijose sankcionavo iki 2010 metų pabaigos.
Tai reiškia, kad, remdamasi šiuo nutarimu, KAM neprivalo atsiklausti Seimo valios kiekvienu konkrečiu atveju, o tik privalo įtilpti į Seimo nustatytus rėmus - maksimalus karių ir civilių tarnautojų skaičius, galintis dalyvauti tarptautinėse operacijose Balkanų, Centrinės ir Pietų Azijos, Pietų Kaukazo bei Persijos įlankos regionuose, turi būti ne daugiau nei 420.
Tačiau Seimo NSGK nariai kažkodėl nustebo, kai KAM pasinaudojo šia nuostata ir, neatsiklaususi komiteto, į Iraką po trijų mėnesių pertraukos išsiuntė 40-ties karių kovinį būrį LITCON-10.
Krašto apsaugos ministro patarėja viešiesiems ryšiams Rūta Apeikytė tuomet BNS aiškino, kad nėra nusistovėjusios praktikos, jog NSGK informuojamas apie veiksmus, kurie iš esmės nekeičia situacijos.
Misijoje Irake Lietuva dalyvauja nuo 2003 metų.
