NKVD naikino ištisas šeimas
1941 m. birželio 14 dieną 3 valandą ryto pradėjusios masinius mūsų šalies gyventojų trėmimus, represinės SSRS struktūros (NKVD), Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, vien per keletą pirmųjų dienų į gyvulinius vagonus sugrūdo ir iš Tėvynės išvežė apie 18 tūkst. žmonių.
Lietuviai ištisomis šeimomis buvo tremiami į Sovietų Sąjungos gilumą, Sibirą. „Daugiausia žmonių buvo ištremta į Altajaus kraštą, gerokai mažiau – į Novosibirsko sritį, Kazachstaną ir Komijos ASSR. Dalis pateko į Bellagą (Karelijoje) ir Oneglagą (Archangelsko sr.). Nuo šeimų atskirti vyrai pateko į įvairius lagerius – Karlagą, Vorkutlagą (Komijos ASSR), Siblagą (Kemerovo sr.), Sevurallagą (tuomet – Sverdlovsko sr.) ir Kraslagą (Krasnojarsko kr., Rešiotų m.), Norillagą. Ypač sunki padėtis buvo ištremtųjų į negyvenamas salas Lenos žiotyse, prie Laptevų jūros”, – skelbia Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti (Komisija).
Kiek žmonių trėmimų metu iš viso buvo priverstinai išvežta iš Lietuvos, kiek jų žuvo pakeliui į tremties vietą nėra žinoma iki šiol. Nežinomas ir kai kurių tremtinių likimas.
„Ištremtųjų iš Lietuvos skaičius – 12 832 žmonių (nustatytas 12331 žm. likimas). Suimtųjų skaičius – 4663 žmonės (nustatytas 3915 žm. likimas). Bendras visų kategorijų represuotųjų skaičius, įvykdžius Lietuvoje trėmimo operaciją, yra apie 17,5 tūkst. žm. (nustatytas 16 246 tremtinių likimas). Tarp tremtinių, kurių likimas nustatytas, buvo 2045 žydai, 1576 lenkai, 11 991 lietuvis. Tarp tremtinių buvo 5060 vaikų iki 16 metų amžiaus (41 proc. visų išvežtų į tremties vietas)” , – skelbia Komisija.
Jos duomenimis, iš viso 1941–1952 m. iš Lietuvos buvo ištremta apie 135 500 žmonių. 1945-1952 m. į tremtį išvežta daugiau kaip 32 tūkst. vaikų. Apie 33,5 proc. ištremtųjų grįžo į Lietuvą, apie 26,5 proc. – žuvo tremties ir kalinimo vietose. Nežinomas beveik 40 proc. tremtinių likimas.
Komisijos turimais duomenimis, buvo tremiami tik tie, kurių apskaitos bylose spėta sukaupti kokios nors „kompromituojančios medžiagos“: apie dalyvavimą Nepriklausomybės kovose, aukštų valstybinių pareigų ėjimą, priklausymą Šaulių sąjungai ir panašiai. NKVD dokumentuose trėmimų operacija vadinta „socialiai svetimų elementų išsiuntimu“. Tačiau niekas iš tremiamųjų nebuvo formaliai nuteistas. Tarp tremtinių daugiausia buvo politinio, karinio ir ūkinio Lietuvos elito atstovų.
„Represijos buvo nukreiptos ne į atskirų žmonių, o į šeimų naikinimą. Sunaikinus ištisas šeimas, turėjo išnykti ir dešimtmečiais kaupta jų patirtis, visuomeninė-kultūrinė įtaka. Turėjo išnykti geriausia dalis du dešimtmečius ugdytų profesinių grupių: karininkų, policininkų, mokytojų”, – skelbia Komisija.
Renginiai Gedulo ir vilties dienai paminėti
Sovietinio genocido aukas pagerbsime visoje Lietuvoje, o tie, kurie paminėti vienos skaudžiausių mūsų šalies istorijos datų susirinks daugeliui nesugrįžusiųjų paskutine stotele savo tėvynėje tapusioje Naujosios Vilnios geležinkelio stotyje, galės aplankyti ir atnaujintą ekspoziciją šalia stoties esančiame memoriale.
Artėjant Gedulo ir vilties dienai virš pagrindinės memorialo dalies, susidedančios ir garvežio ir dviejų vagonų, buvo sumontuota metalo– stiklo konstrukcija, kuri apsaugos nuo darganos, lietaus, sniego. Iki šiol uždaryti vagonai virs interaktyvia muziejaus dalimi. Sostinės savivaldybė praneša, kad ateityje po kupolu bus galima susipažinti su skaudžia lietuvių tautos istorija, pasižiūrėti dokumentinių filmų, apžiūrėti tremčiai atminti skirtą ekspoziciją.
Birželio 14 d.
10 val. – Iškilmingas minėjimas Lietuvos Respublikos Seimo konferencijų salėje.
11.52 val. – Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje.
11. 59 val. – Visuotinė tylos minutė.
12.30 val. – Pirmosios sovietų okupacijos aukos pasieniečio Aleksandro Barausko atminimo pagerbimo ceremonija jo žūties vietoje Ūtos kaime (Varėnos rajonas).
12.30 val. – Okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukų pagerbimo ceremonija prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams Aukų gatvėje (priešais Lukiškių aikštę).
14 val. – Atminimo valanda prie Naujosios Vilnios geležinkelio stoties memorialo.
16 val. – Vilties dainos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro kieme Didžioji g.17/1.
17.30 val. Šv. Mišios Vilniaus Arkikatedroje bazilikoje.
19.30 val. Sakralinės muzikos valanda. A. Dvoržako gedulingos mišios „Stabat Mater“. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje.
Birželio 15 d.
12 val. Pirmųjų masinių tremčių minėjimas prie ,,Lapteviečių“ žeminukės-jurtos Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.