Mažamečius vaikus auginančios arba jų turėti planuojančios moterys šiuo metu Lietuvoje gyvena tarsi tarp girnų. Gelbėdama krizės suvarpytą šalies biudžetą valdžia beveik kasdien joms pateikia šoką keliančių staigmenų. Jaunos šeimos nebežino, kokių išmokų ar kokios vaiko priežiūros tvarkos tikėtis po metų ar kelerių.
Ekonomikos ekspertai ir sociologai tvirtina, kad dveji vaiko priežiūros atostogų metai, neleidžiantys moterims grįžti į darbo rinką, yra žalingi tiek valstybei, tiek joms pačioms. Dauguma jų siūlo neišradinėti dviračio ir pasekti pažangių Europos šalių pavyzdžiu, kai mažamečių mamoms suteikiamos lanksčios galimybės auginti vaikelį ir dirbti. Ten motinos gali dirbti pusę darbo dienos, o likusį laiką skirti savo mažyliams.
Nors ši praktika puikiai žinoma Lietuvos politikams, iki šiol nė vienas iš jų nepasiūlė tokią galimybę įstatymiškai įteisinti ir pas mus. Sociologų teigimu, vargu, ar artimiausiu metu kas nors svarstys tokią iniciatyvą, nes valdžios atstovai laikosi įsikibę archajiškos nuostatos, jog vyrai privalo uždirbti duonai, o motinos - saugoti šeimos židinį namuose.
Tuo metu Aktyvių motinų sambūrio narės tvirtina, kad Lietuvoje nėra ne tik pagarbos šeimos institutui, bet ir šeimos politikos bei valstybinės pagalbos šeimai priemonių.
Užsienio pavyzdžiai
Tokiose šalyse kaip Belgija ir Prancūzija motinos turi galimybę dirbti ne visą darbo dieną, tačiau išmokų joms už tai, kad dirba (kaip yra Lietuvoje), valstybė nenurėžia. Minėtose šalyse valstybė šeimoms teikia mokesčių lengvatas - kreditus ar mokesčių nuolaidas.
Švedijoje, Norvegijoje, Suomijoje ar Danijoje taip pat vykdoma dviejų darbo užmokesčių politika. Derinti darbą ir motinystę šiose šalyse paprasčiau dėl daugelio priežasčių. Visų pirma šeimoms padedama valstybinėmis paslaugomis - veikia vaikų priežiūros įstaigos ne tik 3-6 metų vaikams, bet ir iki 2 metukų mažamečiams. Išspręsta ir pradinukų popamokinio užimtumo problema.
Motinystės atostogos Skandinavijoje yra siejamos su pajamomis ir suteikia galimybę moterims ne tik auginti kūdikius, bet ir išlaikyti profesinę veiklą.
Bandant lyginti Lietuvą su skandinaviškuoju modeliu, kuriame ypač daug dėmesio skiriama ir tėvystei, lietuvėms motinoms turėtų būti gerokai apmaudu, tačiau mūsų moterims, ko gero, pavydi amerikietės. JAV motinystės atostogų įstatymas buvo įteisintas tik 1993 m. Jame nustatyta, jog firmos, kuriose yra 50 ar daugiau darbuotojų, gali suteikti 12 savaičių nemokamų nėštumo ir vaiko gimdymo atostogų. Įstatymas neapima mažų įmonių. 64 proc. dirbančių mamų, turėdamos teisę į motinystės atostogas ja nesinaudoja, nes nenori prarasti uždarbio. Amerikoje nėra valstybinių mažamečių vaikų priežiūros įstaigų. Net 55 proc. šeimų savo atžaloms samdo aukles ir tik 10 proc. šeimų gauna vaikų priežiūros subsidijas.
Tuo metu Vokietijoje darželius ar dienos užimtumo centrus lanko tik trys iš šešių vaikų. Moterų darbingumas šioje šalyje yra didesnis nei Europos vidurkis. Tačiau tapusios motinomis, paprastai jos darbą meta, arba dirba tik pusę darbo dienos. Būtent dėl to vokietės daug mažiau linkusios kurti šeimą ir gimdyti vaikus nei dauguma kitų Europos šalių motinų.
Į tokią situaciją Vokietijos valdžia sureagavo dar 2007 m. Tuomet pradėtas įgyvendinti projektas leido padidinti motinystės pašalpą iki 1 800 (6 215 litų) eurų per mėnesį. Ši pašalpa mokama vienerius metus. 2008 m. valdžia patvirtino įstatymą, kuriuo numatė iki 2013 m. Vokietijoje 35 proc. padidinti darželių ir vaikų dienos centrų skaičių. Tikimasi, kad daugiau tėvų turės galimybę vaikus dienai palikti minėtose įstaigose ir ramiai dirbti.
Pasiūlymai dulka stalčiuose
Tuo metu Lietuvoje bandymai palengvinti šeimų gyvenimą ir įgyvendinti šeimos politiką kol kas lyg žirniai atsimuša į aukštą sieną.
Aktyvių motinų sambūris Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) sudarytoje darbo grupėje ilgą laiką nuosekliai siekė, kad būtų supaprastintas darželių steigimo procesas. Motinos siekė, kad Lietuvoje būtų suteiktos galimybės steigti vadinamuosius mini darželius, kuriuose mažylius būtų galima palikti ne visai darbo dienai.
"Manome, jog būtina įvesti ir ikimokyklinio ugdymo krepšelį, kuris keliautų paskui vaiką. Tokiu būdu motinoms garantuotume galimybę vesti vaiką į įstaigą ne visą dieną. Mūsų darbo grupės išvados nugulė ministerijų stalčiuose, matyt, ilgam", - teigė viena iš sambūrio aktyvisčių Rasa Paulavičienė.
Anot jos, Seimui buvo siūlyta šeimos politiką formuoti ne tik kaip finansinę paramą esant skurdui ar nedarbui, bet ir atsižvelgti į skatinimo galimybes, darbingumo ir gimstamumo palaikymo svarbą. Ar ir šie pasiūlymai nuguls ministerijų stalčiuose, parodys ateitis.
Slapčia tariasi su darbdaviais
Lietuvės, dvejus metus iš eilės prižiūrinčios savo kūdikius ir gaunančios ne pačias didžiausias motinystės išmokas, pripažįsta, kad antruosius vaiko priežiūros atostogų metus jos mielai derintų su darbu. Deja, dabartiniai įstatymai tai leidžia daryti tik teoriškai. Paprastai dėl galimybės dirbti ne pilną darbo dieną motinos pačios tariasi su darbdaviais. Pasitaiko ir bandymų apeiti galiojančią tvarką. Mamos darbo užmokestį sutinka gauti "vokelyje" arba prašo atlygį pervesti į kito įmonėje dirbančio žmogaus sąskaitą. Taip yra todėl, kad po metų nusprendusi grįžti į darbą motina Lietuvoje netenka motinystės išmokos.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šiuo metu nemato reikalo keisti įstatymus ir leisti mamoms dirbti ne visą darbo dieną.
"Negalima teigti, kad dabar moterims, esančioms vaiko auginimo atostogose, negalima dirbti dalį darbo dienos ar užimti dalį etato. Teisės aktai tokią galimybę numato ir yra nemažai taip dirbančių žmonių. Tiesa, pagal bendrą draudimo principą, gaunantiems pajamų iš darbo tėvams ir mamoms, draudiminės išmokos yra mažinamos ta dalimi, kiek gaunama darbo pajamų. Dalinės pašalpos mokėjimą sieti su darbo laiku (leisti dirbti pusę dienos) šiuo metu nėra svarstoma, kadangi tai būtų sudėtingai administruojama ir ne visiems galėtų būti taikoma", - teigė ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vyr. specialistė Lina Burbaitė.
"Gyvybiškai svarbi galimybė"
Teodoras MEDAISKIS, Socialinių ekonominių tyrimų instituto dalininkas, "Sodros" tarybos patarėjas:
Manau, kad šiandien reikia gelbėti ne "Sodrą", o šalies demografinę situaciją. Jei mes sugebėtumėm padėti žmonėms derinti šeimą ir darbą, tuomet valstybei nereikėtų sukti galvos dėl gimstamumo. Sprendimas sudaryti vaiką auginančiai mamai tinkamas darbo sąlygas ir darbo santykius būtų nepaprastai geras šiandieninei Lietuvai. Taip mama neprarastų kvalifikacijos, neatitrūktų nuo darbo vietos, dalyvautų įmonės veikloje, galų gale - gautų atlyginimą. Kad ir ką kalbėtume, akivaizdu, jog 2 metų vaiko priežiūros atostogos moterį išmuša iš vėžių, išstumia iš darbo rinkos.
Aš manau, kad mamos vaikus galėtų prižiūrėti trumpiau - kokius metus ar pusantrų metų. Žinoma, tuomet būtina atidaryti kuo daugiau darželių, suteikti valstybinę paramą šeimoms.
Ne pinigai skatina gimstamumą, tuo esu tikras, o suteikiamos palankios galimybės derinti pareigas šeimoje ir darbe. Kodėl iki šiol niekas nesiūlo įstatymiškai įteisinti Europoje pasitvirtinusios praktikos? Na, įžvelgiu čia tam tikrą konservatorių poziciją. Esą moteriai geriau užsiimti vaikų auginimu, o ne karjera. Mano galva, tokia nuostata yra gerokai pasenusi.
"Esame pavyzdys Europai"
Rimantas Jonas DAGYS, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas:
Dabar Lietuvoje veikianti motinystės atostogų sistema yra viena iš labiausiai pavyzdinių Europos Sąjungoje. Mes kompensuojame žmogui prarastas pajamas ir leidžiame mamai būti su vaikeliu gaunant beveik pilną atlyginimą. Pusė darbo dienos motinai nebūtų geriau nei dabar turime. Jei mama nuspręstų dirbti dar nesibaigus vaiko priežiūros atostogoms, iškiltų klausimas kurią dalį pajamų mes turėtume kompensuoti. Ši parama tuomet turėtų būti skiriama ne per socialinio draudimo sistemą.
Tai ką jūs dabar siūlote būtų tam tikras taupymas. Manau, jog šiandien nieko keisti nereikia. Nederėtų panikuoti ir dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlymo keisti dabartinę tvarką sudarant sąlygas motinoms apsispręsti kiek laiko jos norėtų prižiūrėti kūdikį - metus ar dvejus ir pasirinkti atitinkamo dydžio išmokas. Tai yra ne Vyriausybės siūlymas o kai kurių atskirų žmonių. Išgąsdinome mamas, tačiau bijoti kol kas nėra ko. Tikrai negaliu garantuoti, kad būtent šis pasiūlymas bus priimtas ir įgyvendintas.
Siūlo rinktis
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlomame socialinio draudimo sistemos reformos plane numatyta, leisti tėvams pasirinkti vaiko priežiūros atostogų trukmę. Nusprendusiems vaiką namie prižiūrėti vienerius metus būtų mokama 100 proc. atlyginimo, bet ne daugiau nei nustatytos "lubos", o nusprendusiems namuose likti dvejus metus, pirmaisiais metais būtų mokama 60 proc., o antraisiais - 40 proc. atlyginimo, bet ne daugiau nei nustatytos "lubos".
Siekiama, kad pašalpa būtų skaičiuojama remiantis 24 mėnesių atlyginimu iki gimdymo arba 12 mėnesių atlyginimu iki nėštumo. Auginantiems du ir daugiau vaikų vienu metu būtų mokama ne daugiau nei 100 proc. atlyginimo, bet neperlipant nustatytų "lubų".
Šiuo metu vaiką namuose prižiūrinčiam vienam iš tėvų pirmaisiais vaiko auginimo metais mokama 100 proc., o antraisiais - 85 proc. atlyginimo, bet ne daugiau nei nustatytos "lubos". Nuo liepos šios išmokos mažės 10 proc.
Motinystės (tėvystės) išmokos "lubos" šiuo metu yra 5 850 Lt, o nuo liepos sumažės iki 4 680 Lt.
Vaida JUTKONĖ
