Į „Valstiečių laikraščio“ redakciją kreipėsi būrelis ūkininkų ir buvusių medžiotojų būrelio „Medvėgalis“ (Šilalės r.) narių. Jie tikino savo kailiu patyrę, kad medžiotojų būreliai pamažu virsta uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis, kurios nepaiso net Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimų.
Teisybės kaina
Buvę medžiotojų būrelio „Med vėgalis“ nariai Rolandas Bagdonas, Modestas Čėsna, Stasys Eitutis, Algis Simenas ir dar devyni jų bendraminčiai iš būrelio buvo pašalinti vien todėl, kad išdrįso išsakyti savo nuomonę dėl abejotinų būrelio vadovo ar valdybos sprendimų. „Susidarė keista situacija, kai ūkininkas medžiotojas, medžiodamas savo valdose, būreliui turi sumokėti 50 Lt mokestį, o būrelio vadovų svečiai, bala žino iš kur atvykstantys, nieko nemoka. Be to, mes nežinome, kur nukeliauja tie pinigai. Išdrįsome pasipriešinti tokiai tvarkai ir už tai buvome pašalinti iš būrelio. O pašalinimo formuluotė primena juodžiausius komunizmo laikus – nors iškart į Sibirą vežk už būreliui priešišką veiklą“, – piktinosi vyrai.
Įsijautusi į baudėjų vaidmenį, būrelio vadovybė nesugebėjo net juridiškai teisingai jų pašalinti. Vyrai aiškino: „Tris pašalino valdybos sprendimu, nors to daryti valdyba neturi teisės. Valdyba gali tik siūlyti tai padaryti susirinkimui, o šis atleistų, jei balsuotų du trečdaliai. Be to, turėtų būti nurodyti ir atleidimo motyvai, juk negalima bausti žmonių už kitokios nuomonės turėjimą.“
Nubaudė, bet protokolo neparodo
Vyrai guodėsi, kad jiems labai skaudu ne tik todėl, jog jie, medžioję 30–40 metų, buvo išmesti iš būrelio, bet ir todėl, kad skleidžiami gandai, neva jie brakonieriavę ir buvę dar kitaip negeri: „Nėra jokių įrodymų, o ir negali būti, nes mes tuo neužsiėmėme. O pats būrelio pirmininkas Gediminas Lileikis, kaip ir jo sūnus, yra bausti administracinėmis baudomis.“
Pašalintieji iš būrelio prašė susirinkimo protokolo, tikėjosi jame rasti kokių nors rimtesnių pašalinimo iš būrelio motyvų, tačiau G.Lileikis protokolo nedavė, girdi, kai laiko turės, kai su advokatais pasitars, tuomet gal ir duos paskaityti protokolą. Jei pirmininkas teisus, tai kodėl baiminamasi, kodėl vilkinama?
Miškininkas S.Eitutis prisipažino, jog jis pats ketino pasitraukti iš „Med vėgalio“ būrelio: „Ten tokia tvarka, kad be pažeidimų neįmanoma. Pavyzdžiui, neduoda medžioklės lapų, o važiuojame didelius atstumus dideliais būriais. Beje, aš buvau pašalintas tik todėl, kad užstojau kitą šalinamąjį. Tada dar buvau valdyboje ir pasipriešinau, todėl ir mane įtraukė į juoduosius sąrašus.“
„Medžiotojų ragas“ nesulaukė atsakymo
Vyrai pasakojo, kad jie, atsidūrę už borto, susibūrė į medžiotojų klubą „Medžiotojų ragas“. Šis medžiotojų klubas, kurio teisinė forma – asocia cija, šiandien jau vienija 33 narius. Kaip savo prašyme Šilalės rajono savivaldybei nurodo klubo pirmininkas Erlandas Vaičekauskas, „įsteigę medžiotojų klubą tikėjomės, kad tarp mūsų bei medžiotojų būrelio „Med vėgalis“ atsiras pagarba, tolerancija ir bendras supratimas geranoriškai susitarti dėl medžioklių organizavimo savo klubo nariams. Tačiau nebuvome išgirsti. (...) Tuomet registruotu ir notariškai patvirtintu laišku kreipėmės į būrelio pirmininką G.Lileikį, pateikėme pasiūlymų, kaip pasiekti abiem pusėms naudingą susitarimą, susijusį su medžioklių organizavimu, proporcingu mokesčių už medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimą mokėjimu, žvėrių padarytos žalos atlyginimu ir kt. Atsakymo nei raštu, nei žodžiu negavome.“
Vyrai priminė, kad jų klubas jau yra sudaręs 313 panaudos sutarčių su privačių žemių savininkais, kurie klubui jau yra išnuomoję 6 666 ha vientisų medžioklės plotams priskirtinų žemės sklypų.
Konstitucinis Teismas išaiškino
Redakcijos svečiai priminė, jog dar 2005 m. gegužės 13 d. Konstitucinis Teismas nutarime pabrėžė žemės ir miškų savininkų teisėtų lūkesčių apsaugos principą, pripažino kai kurias dabartines Medžioklės įstatymo normas prieštaraujančias Konstitucijai, nes pirmiausia sudarant medžioklės plotų vienetus turėtų būti ginamos žemės bei miškų savininkų teisės ir jų teisėti interesai. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, kad sudarant ar keičiant medžioklės plotų vienetus pirmenybė turėtų būti teikiama tam ploto vienetui, kuris sudaromas remiantis rašytinėmis sutartimis su miško ir žemės savininkais.
„Tačiau būrelis „Medvėgalis“, iki šiol turintis per 40 000 ha dydžio medžioklės plotų vienetą, jokių rašytinių sutarčių su jų savininkais nėra sudaręs“, – sakė R.Bagdonas. Todėl „Medžiotojų rago“ medžiotojai savo prašyme rajono savivaldybės komisijai dėl medžioklės plotų vieneto sudarymo bei ribų pakeitimo ir prašė „pripažinti, sudaryti bei įteisinti pateikiamų dokumentų pagrindu kaip atskirą medžioklės plotų vienetą klubui „Medžiotojų ragas“ medžioklės poreikiams tenkinti pagal panaudos sutartimis sudarytus naudotinus bendrus ir vientisus 6 666 ha dydžio žemės sklypus, nesuardant gretimų medžioklės plotų vienetų“. Tačiau ir vėl jų prašymas atsimušė it žirniai į sieną.
Pirmininkas jaučiasi teisus
„Medvėgalio“ būrelio vadovas G.Lileikis pripažino, kad jų būrelis neteko gausaus būrio senų medžiotojų: „Vieni jų išėjo savo noru, nes nemokėjo valstybei mokesčių, o kitus pašalinome, nes jie pažeidinėjo mūsų įstatus, brakonieriavo, elgėsi piktybiškai.“ Paklaustas, ar tie pašalintieji buvo pagauti brakonieriaujant, būrelio pirmininkas atsakė, jog įrodyti to nepavyko.
O kaip su jo paties administracine bauda, kurią minėjo medžiotojai? „Administracinėmis baudomis šiuo metu Lietuvoje yra baustas kone kas antras gyventojas, bet tai nieko nekeičia“, – atrėžė G.Lileikis. Būrelio pirmininkas patvirtino, kad ūkininkai tikrai turi mokėti 50 Lt mokestį, bet jei medžioja savo žemėse, tą dieną jie pinigų neima. „Jei ūkininko žemėse medžiojame, tądien ūkininkas yra pagerbtas, jam nereikia būti varovu. Jei už savo žemių ribų išeina, mokėti reikia“, – aiškino lengvatas medžiotojų būrelio vadovas.
Bet „Medžiotojų rago“ klubo norui būti savarankiškam nežadėjo pritarti: „Suformuoti atskirą medžioklės vienetą šiandien neleidžia įstatymas. Žinoma, jei mes pritartume, tai jie galėtų suformuoti klubą, bet mes nusprendėme neleisti.“ Kodėl? Skaitykime nuo pradžių. „Medžiotojų rago“ vyrai neatmeta galimybės dėl čia aprašytų įvykių kreiptis į teismą.
Formuluotė kvepia senais laikais
Eugenijus Tijušas, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas medžioklei
Medžiotojų pašalinimo motyvų formuluotė skamba labai juokingai ir kvepia senais laikais. Tačiau man sunku spręsti, kokios to konflikto šaknys. Lietuvoje yra beveik 900 medžiotojų kolektyvų, ir kas vyksta kiekviename iš jų, sužinoti sunku. Kita vertus, tokius konfliktus spręsti draugija neturi jokių galių: kiekvienas medžiotojų kolektyvas veikia pagal įteisintus įstatus, kurie turi atitikti Asociacijų įstatymą. Draugija medžiotojų būreliams neturi teisės nurodinėti, nebent šiek tiek juos pabarti. Ar naujai įkurtas klubas gaus plotus medžioti? Medžioklės vienetai suformuoti 10 metų terminui. Kol jis nepasibaigs, pakeisti plotus galima tik draugiškai susitarus. Kitos išeities, deja, nėra.
Neeilinius kaltinimus turėtų svarstyti draugija
Kazimieras Kuzminskas, Seimo narys, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos tarybos ir medžiotojų būrelio „Vėjuona“ narys
Pašalino dėl būreliui priešiškos veiklos? Tai gal jie kokie piktybiniai pažeidėjai, gal tada reikia kviesti policiją? Man sunku spręsti, reikėtų išsiaiškinti tikruosius motyvus. O gal medžiotojų būrelio valdyba dirba nevykusiai? Tai neeilinis kaltinimas, todėl tokius atvejus turėtų svarstyti Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija. Tikiuosi, mažiau konfliktų kils, kai Seimas priims naują Medžioklės įstatymo redakciją. Ūkininkų medžiotojų priekaištai dažnai būna pagrįsti – neretai atvyksta medžioti jokio ryšio su konkrečia teritorija neturintys asmenys ir diktuoja savo sąlygas žemės ar miško savininkams. Mano nuomone, savininkai, turintys daugiau nei 100 ha žemės arba miško, turi teisę būti medžiotojų būrelio nariais.
Nijolė PETROŠIŪTĖ, Albinas ČAPLIKA
