Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA), vadovaujama Valdemaro Tomaševskio, šūkius rašo jau ir rusų kalba, pranešė LRT laida „Savaitė“. Reportaže aiškinamasi, kas šios, kvietimo prisijungti prie valdančiosios koalicijos sulaukusios, partijos lyderį sieja su oficialiomis Rusijos institucijomis.
Šią savaitę išrinktas būsimos Seimo Lenkų rinkimų akcijos frakcijos seniūnas Voldemaras Tomaševskis tarnybą sovietų armijoje vadina neįkainojama jaunystės patirtimi.
Gal ši patirtis ir lemia nepaliaujamą kovą dėl neva diskriminuojamų Lietuvos lenkų teisių? Kai Prezidentė pasirašė Švietimo įstatymo pataisas, kuriose Lietuvos lenkų vaikams numatytos nė kiek ne blogesnės sąlygos integruotis, nei lietuvių vaikams Lenkijoje, Valdemaras Tomaševskis pratrūko, kad integruotis į Vilniaus kraštą reikėtų lietuviams, o ne lenkams.
Kaip praneša LRT televizijos laida „Savaitės“, pradėjusi savo kovą su švietimo įstatymu už lenkų teises, Lenkų rinkimų akcija, vadovaujama Valdemaro Tomaševskio, dabar šūkius rašo jau ir rusų kalba.
LRT televizijos Naujienų tarnybos žurnalistė Joana Lapėnienė aiškinosi, kokia veikla sieja į valdančiąją koaliciją pakviestos LLRA lyderį su oficialiomis Rusijos institucijomis.
Kaip primena „Savaitė“, Lietuvos lenkų rinkimų akcija Seimo rinkimuose priglaudė dvi Maskvai draugiškas partijas, uostamiesčio draugijos „Otečestvo“, Slavų gailestingumo fondo ir net Pirmojo Baltijos kanalo atstovę. V. Tomaševskis neigia, kad jo partija į Seimą veda prorusiškas jėgas, manais už Kremliaus finansinę paramą.
„Ar lenkų rinkimų akcijos žmonės važiavo į Maskvą?“ – klausė V. Tomaševskio „Savaitės“ žurnalistė. – „Nesuprantu jūsų klausimo“. „Jūs pats asmeniškai bendradarbiaujate su oficialiomis Rusijos institucijomis, pavyzdžiui, užsienio reikalų ministerija?“, – patikslino klausimą „Savaitės“ žurnalistė. „Aišku, kad mes nebendradarbiaujam su užsienio institucijomis. Tik vykdant savo Seimo nario pareigas kartais būnam priėmimuose“, – atsakė V. Tomaševskis.
„Savaitė“ patikslina, kad tokie priėmimai, pavyzdžiui, Rusijos ambasados renginiai, kuriuose aptariamos Rusijos tėvynainių bėdos. Pats V. Tomaševskis taip pat pasisako tokiuose renginiuose. Vilniaus lenkų namuose Rusijos ambasada surengė ir parodą, skirtą iki šiol Rusijos okupuotai Gruzijos daliai - Osetijai. Šia paroda siekta parodyti Gruzijos žiaurumą, renginys vyko tuoj po karo Gruzijoje.
„Savaitė“ atkreipia dėmesį, kad Baltijos šalyse prorusiškas jėgas mėgina sutelkti Rusijos administracijos Tarpregioninių ir kultūrinių ryšių su užsienio valstybėmis valdyba. Jai vadovauja KGB žvalgybos pulkininkas Vladimiras Černovas. Anksčiau jai vadovavęs Sergejus Vinokurovas dabar Rusijos Išorės žvalgybos tarnybos (SVR) direktoriaus pavaduotojas.
Neoficialiais „Savaitės“ duomenimis, vasarą šioje valdyboje lankėsi kai kurių Lietuvos lenkų ir rusų politinių organizacijų atstovai, svarstytas klausimas dėl jų bendradarbiavimo. LLRA netrukus pareiškė, kad Seimo rinkimuose dalyvaus su Kazimiros Prunskienės Liaudies partija ir Rusų aljansu.
LRT laida pastebi, kad Rusijos vyriausybė finansuoja Baltijos šalių rusakalbiams skirtą žurnalą „Baltiskij Mir“. Jame nuolat plėtojama nacizmo Baltijos valstybėse tema, perrašoma šių šalių istorija, daug dėmesio sulaukia rusakalbių ir lenkų protesto akcijos. Žurnalo redaktorius - iniciatyvos Tarptautinė Rusija koordinatorius Dmitrijus Kondrašovas, kuris dirbo Kremliui artimoje „Regnum agentūroje“.
„Aš apskritai nedalyvauju jokių žurnalų leidyboje, nei vieno. O šio tuo labiau. Mano gimtoji kalba lenkų. čia provokacija, ką čia kalbėt. Tai Anušausko provokacija buvo. Tai mes baigėm?“, – į „Savaitės“ klausimus dėl žurnalo leidimo atsakinėjo V. Tomaševskis.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, konservatorius Arvydas Anušauskas sako, kad V. Tomaševskio pavardė tokios organizacijos taryboje kelia įtarimų, kad jis dalyvauja propagandinėse, dezinformacinėse akcijose.
„Aš manyčiau, kad „Baltijskij mir“, kur įrašytas ir mūsų iš Lietuvos deleguotas europarlamentaras Voldemaras Tomaševskis. Dalyvauja masinėse dezinformacijos akcijose arba jie turi labai aiškiai atsiriboti, turi pasakyti ar jie dalyvauja ar ne, arba mes galim įvertinti vienareikšmiškai, kad jie siekia ir sieks įgyvendinti Rusijos politiką Lietuvoje kultūros, švietimo, tarptautinių santykių ir kitose srityse“, – V. Tomaševskio poziciją komentuoja A. Anušauskas.
VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius paaiškina, kodėl Kremlius bando daryti įtaką ne per rusų, o per lenkų organizacijas.
„Tai yra savotiška politinė rinka. Šiuo atveju yra begalė rusiškų tėvynainių projektų, kuriuos bandoma vykdyti čia Lietuvoje ir kuriuos siekia vykdyti čia Lietuvoje tokie fondai kaip „Rusų pasaulis“, ar kitos organizacijos, bet jie neturi atramos taško tarp rusakalbių. Lenkų politinė organizacija yra sukūrusi visą bazę čionai Maskvos namai čia dar nestovi, Lenkų kultūros namai jau seniausiai čia stovi ir galima vykdyti tam tikrus kultūrinius, socialinius projektus“, – teigia politologas N. Maliukevičius.
Joana LAPĖNIENĖ
