Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausoje į klausimą, kuris politikas ar visuomenės veikėjas geriausiai tiktų užimti ministro pirmininko pareigas lapkritį R. Masiulį paminėjo 1,7 proc. apklaustųjų, o sausį – 7,7 proc.
Krizės suvaldymas užaugino sparnus
Gruodžio pradžia, pats mokytojų streiko įkarštis. Pedagogai kelias savaites nakvoja A. Volano gatvėje esančioje Švietimo ir mokslo ministerijoje. Jurgitą Petrauskienę, kurią premjeras Saulius Skvernelis kartu su dar dviem ministrais atšaukė iš pareigų, švietimo ir mokslo ministro poste laikinai pakeitė R. Masiulis. J. Petrauskienę arogancija ir nesupratimu kaltinę streikuotojai laikinąjį ministrą gyrė už įsiklausimą ir pagarbą. R. Masiuliui pasisekė pasiekti susitarimą su streikuojančiais pedagogais ir jie ne tik paliko ministerijos patalpas, bet ir nutraukė daugiau nei mėnesį trukusį streiką.
Klaipėdos universiteto (KU) docentas Saulius Šiliauskas tv3.lt tvirtino, kad būtent laikinas vadovavimas ir mokytojų streiko krizės įveikimas išaugino visuomenės pasitikėjimą R. Masiuliu.
„Visi pamatė jo ramią ir išlaikytą laikyseną. Jis labai ramiai atsakinėja, jis nepanikuoja“, – apie tai, kokį R. Masiulį visuomenė pamatė mokytojo streiko metu, pasakojo S. Šiliauskas.
Mokytojų krizės suvaldymą kaip akstiną pakilti R. Masiulio reitingams įžvelgė ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Antanas Kulakauskas.
„Kadangi tai buvo žiniasklaidos dėmesio centre, visa visuomenė tai matė, todėl reitingai išaugo“, – sakė A. Kulakauskas.
Pašnekovai pastebi, kad tai ne pirmas kartas, kai R. Masiulis sugeba „gesinti gaisrus“. Jo laikysena ir sugebėjimai pademonstruoti kovojant su įsisenėjusia korupcija „Lietuvos geležinkeliuose“ ar kilusiu skandalu Lietuvos pašte, ekspertų nuomone, gerina jo viešą įvaizdį.
„Jis iš tikrųjų yra krizinių situacijų valdymo specialistas, tai iš karto pasimato. Tokių labai stipriai trūksta vyriausybėje ir kasdienėje politikoje“, – svarstė S. Šiliauskas.
Unikalus politikas (ne)turintis perspektyvų
Pasak A. Kulakausko, demokratijos pagrindas yra ne sutarimų gesinimas ar bandymas pervažiuoti buldozeriu, kuris visada baigiasi blogai, o sutarimo ieškojimas. Pašnekovo nuomone, R. Masiulis supranta to svarbą.
„Bet jis ne tik supranta, bet ir praktiškai geba tai realizuoti. Tai labai vertinga jo savybė. Čia yra profesionalaus demokratinės sistemos politiko bruožas. Pas mus jis vienas iš nedaugelio. Mūsų demokratinėje sistemoje demokratų pagal įsitikinimus yra labai mažai, dauguma iš bėdos būna arba vaidina demokratus“, – įžvalgomis dalijosi A. Kulakauskas.
S. Šiliauskas mano, kad ministro postas tikrai nėra R. Masiulio politinės karjeros „lubos“.
„Jis sėkmingai galėtų susitvarkyti su didesniais iššūkiais“, – mano politologas.
Klaipėdos universiteto docentas svarsto, kad R. Masiulio karjera gali pakrypti panašiai kaip premjero ir kandidato į prezidentus S. Skvernelio. Pasak S. Šiliausko, dabartinis ministras pirmininkas buvo gerai vertinamas savo srities žinovas, o atsidūręs reikiamoje situacijoje reikiamu metu sulaukė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kvietimo nešti jos vėliavą Seimo rinkimuose.
„Be abejo, čia reikėtų pasižiūrėti kiek pas jį (red. pastab. R. Masiulį) yra individualių politinių ambicijų. Klausimas, kokiu būdu jis dalyvauja viešajame politiniame gyvenime“, – samprotavo S. Šiliauskas.
Tačiau A. Kulakauskas abejoja ar dabartinėje politinėje situacijoje R. Masiulis dar turi galimybių kilti karjeros laiptais ir užimti, pavyzdžiui, premjero postą. Politologas primena, kad R. Karbauskis yra išsakęs norą, jog jei S. Skvernelis laimėtų prezidento rinkimus, naujuoju ministru pirmininku taptų Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Pasak A.Kulakausko, R. Masiulis nebuvo įvardintas, nes yra daug savarankiškesnis politikas nei V. Matijošaitis.
„Tokie, kurie tampa savarankiškais ministrais, paprastai nepatinka tiems, kurie yra aukščiau ministrų ir yra ambicingi“, – svarstė A. Kulakauskas.
Politologo nuomone, jei R. Masiulis nori siekti aukštesnių postų, jam, greičiausiai, reikės palikti vyriausybę.
S. Šiliausko nuomone, R. Masiulio reitingų kilimas ar jų aptariamas taip pat gali prisidėti gerinant visuomenės nuomonę apie jį ir vis garsiau girdimus svarstymus apie dabartinio susisiekimo ministro politines galimybes.
„Jo reiškinį analizuoja ir gali susidaryti tokia situacija, kad pakyla, visi aptarinėja ir tai sukuria pamąstymus apie jo perspektyvas „o kodėl gi ne?“, – kalbėjo S. Šiliauskas.
R. Masiulis Vilniaus universitete studijavo ekonomiką, taip pat baigė tarptautinių santykių ir politikos mokslų studijas.
Dirbo tarptautinėse audito bendrovėse, ėjo direktoriaus pareigas finansinių paslaugų įmonėje. Buvo LEO LT finansų direktoriumi, vadovavo įmonės likvidavimo procesui.
Nuo 2010 m. ėjo generalinio direktoriaus pareigas valstybinėje bendrovėje „Klaipėdos nafta“. 2014–2016 buvo energetikos ministru, nuo 2016 m. gruodžio dirba susisiekimo ministru.
