Portalas 15min gegužę rašė, jog Vyriausybė nuslėpė tiesą apie milijonus eurų kainuosiančią taikos sutartį su verslininkų Rakauskų ir Vokietijos „Danpower“ valdoma energetikos įmone „Danpower Baltic“, kuriai už abejotinų pretenzijų atsisakymą ketinama sumokėti apie 18–25 mln. eurų.
Portalo teigimu, pirmąjį Energetikos ministerijos ir „Danpower“ taikos sutarties, kurią jau galutinai patvirtino teismas, projektą paruošė ne Energetikos ministerija, o verslininkai – jie dar 2017 metais siekė susitarti ir gauti milijoninę paramą Kauno elektrinei.
Po šios publikacijos konservatorius Jurgis Razma pasiūlė atlikti parlamentinį tyrimą dėl šios taikos sutarties. Tyrimą atlieka liberalo Vitalijaus Gailiaus vadovaujama Seimo Antikorupcijos komisija.
Vadovavosi teismo sprendimu
Paprašytas paaiškinti, kodėl buvo priimtas sprendimas dėl taikos sutarties, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigė, kad jo vadovaujama ministerija paprasčiausiai vadovavosi teismo sprendimu.
„2017 m. aš pats turėjau ne vieną susitikimą su „Danpower“ atstovais. Iš esmės situacija, kurią radau, buvo aštuonios bylos. Situacija buvo tokia, kad visi klausimai buvo teisminiame procese nagrinėjami, visus 2017 m. laikėmės pozicijos, kad teismas turi nuspręsti dėl šių bylų.
2018 m. sausio 25 d. teismas priėmė galutinį neskundžiamą sprendimą Vilnius byloje ir panaikino Energetikos ministerijai palankius sprendimus. Teismas pasakė labai aiškiai, kad ministerija neturėjo teisės praėjus dviem metams išduoti, o vėliau sustabdyti leidimo plėtoti gamybos pajėgumus Vilniuje ir Kaune“, – posėdyje kalbėjo Ž. Vaičiūnas.
Komentuodamas patį taikos susitarimą, ministras sakė, jog tam pritarė Vyriausybė, o susitarimo esmė – panaikinami aštuoni teisminiai ginčai, atsisakoma „Danpower“ fiksuoto tarifo Vilniuje, Kaunui siekiamas atstatyti tarifas, tokiu būdu naikinami ne tik ginčai, bet ir 32 mln. ieškinys.
Kita medalio pusė
Komisijos narys Algirdas Butkevičius situaciją aiškino kitaip, papildydamas istoriją svarbiomis detalėmis. Kaune 2013 m. „Danpower“ išduotas leidimas plėtrai. Norint gauti leidimą plėtrai, reikia pateikti detalų planą, tuomet kreipiamasi į Kainų komisiją, kad norima dalyvauti konkurse. Tada suteikiama galimybė plėtrai per dvejus metus, o galiausiai duodamas leidimas gamybai.
„Pagrindinis kreipimasis buvo dėl to skatinamojo tarifo. Tai po kurio laiko mes gavome iš Šiaulių miesto savivaldybės skundą, kad ir jie dalyvavo konkurse, bet yra suklastoti dokumentai tam tikrų duomenų. Tada paklausėme Kauno savivaldybės. <...> 2015 metais privalėjome panaikinti „Danpower“ leidimą plėtrai, antraip būtume turėję leisti dalyvauti ir kitiems ūkio subjektams. „Danpower“ pakeitė detalų planą ir vėl kreipėsi dėl leidimo gavimo plėtrai, tik nebegavo skatinamojo tarifo. Čia ir kilo konfliktas, prasidėjo jų kova, kad teisėsauga priverstų“, – kalbėjo A. Butkevičius.
Aiškindamas situaciją Vilniuje, A. Butkevičius sakė, kad „Danpower“ kreipėsi pagal tą pačią procedūrą, nurodydami vieną adresą, kur ketino plėtoti elektrinę. Tačiau ilgainiui adresą pakeitė.
„Vilniaus miesto savivaldybė informavo Energetikos ministeriją, kad „Danpower“ kreipėsi į savivaldybę paruošti kitą detalųjį planą. Naujasis adresas – sandėlis. Niekas negali prieštarauti, gal į žemę lįs 3–5 metrus ir sugebės pastatyti elektrinę. <...> Tačiau energetikos ministerijos žmonės padaro klaidą – panaikina leidimą, nes skundų buvo iš kitų ūkio subjektų, kurie irgi negavo leidimo skatinamajam tarifui. Teismas pripažino, kad ketinimas pasidaryti detalųjį planą nėra faktas, kad yra detalusis planas, tai Energetikos ministerijos klaida. Yra nustatymas, kad norint gauti leidimą statybai, reikalingas toje teritorijoje detalusis planas“, – situaciją aiškino A. Butkevičius.
STT tyrimo nesiims
Specialiųjų tyrimų tarnyba pirmadienį pranešė neketinanti pradėti ikiteisminio tyrimo dėl Vokietijos energetikos bendrovei „Danpower“ prieš kelerius metus išduoto ir vėliau panaikinto leidimo plėtoti gamybos pajėgumus Vilniuje ir Kaune. Tarnyba nenustatė korupcijos požymių.
Pasak STT, įvertinta medžiaga dėl 2013 m. priimtų sprendimų, išduodant leidimus plėtoti elektros gamybos pajėgumus, o 2015 m. juos sustabdant ir panaikinant, be to, reikalaujant turėti detalųjį planą, kuris nebuvo pateiktas 2013 m.
STT pažymi, jog leidimų išdavimo metu galiojusioje Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo redakcijoje nebuvo pakankamai aiškiai ir išsamiai nurodyta, kad prie prašymo išduoti tokį leidimą turi būti pateikiamas detalusis planas, o skirtingų institucijų nuomonės dėl būtinumo jį rengti iš esmės skyrėsi.
