„Klausimas yra dėl vaikų, stojančių būti mokytojais, didžiulės diversifikacijos. Į tas sritis, kurios yra būtinos mūsų tvariai plėtrai – matematika, fizika, informatika – beveik nėra stojančiųjų, o į kūno kultūrą, šokio pedagogiką susikoncentravę beveik visi stojantieji. Tad mums reikia galvoti, kaip sutelkti ir motyvuoti stojančiuosius tapti mokytojais labai svarbiose srityse ugdant vaikus. (...) Jeigu niekas nestoja būti mokytojais, tai iš kur jie gims tada?“ – sakė R. Dargis.
Per pastaruosius trejus metus, palyginimui, į kūno kultūros pedagoginę kryptį stojo 397 žmonės, anglų filologiją – 92, šokio pedagogiką – 69.
Prioritetas – švietimas
Pasak jo, valstybė prioritetą šiuo metu turi skirti būtent švietimui.
„Valstybė – arba bent jau švietimo specialistai, politikai – turėtų sutarti, kad švietimas dabar yra svarbiausia sritis valstybėje. Reikėtų investuoti į mokytoją ir surasti atitinkamos kompetencijos žmones. Reikia sutvarkyti jų motyvacijas, socialines garantijas, atlyginimus, kad mes galėtume ten sukviesti daugiau žmonių, norinčių tapti tais kokybiškais mokytojais, kurių pragyvenimas būtų užtikrintas. Tada galėsime galvoti apie tai, kad tie mokytojai galėtų ir vaikus rengti aktyviau arba labiau paruoštus XXI a. gyvenimui“, – teigė pašnekovas.
Kad situacija pasikeistų, pasak jo, neužtenka vien tik Švietimo ir mokslo ministerijos veiklos: čia reikia stipraus bendruomenės spaudimo.
„Mokyklos priklauso ir nuo savivaldos požiūrio, ir nuo tėvų bendruomenės, ir nuo politikų – čia nėra toks paprastas klausimas ir viena Švietimo ir mokslo ministerija tikrai jo negali išspręsti niekaip“, – sakė jis.
Esmė – pinigai
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas iš esmės sutiko su R. Dargio argumentais. Pasak jo, visų pedagogų problemų šaknis yra maži jų atlyginimai.
„Mes jau tą kalbėjome ir pernai, kad niekas nenori stoti į pedagogines studijas ir už tokį atlyginimą dirbti, ypač tokių sunkesnių dalykų – chemijos, fizikos, matematikos ir visų kitų tiksliųjų dalykų, tad aš visai palaikau pramoninkų poziciją“, – teigė pašnekovas.
A. Navicko teigimu, mokytojų atlyginimas turėtų būti toks kaip ir kitų patrauklių specialybių.
„Nežinau, koks tikslus skaičius tai galėtų būti – tai priklausytų nuo miesto. Pirmiausia finansavimas švietimui turėtų keistis taip, kad atitektų švietimui priklausančios lėšos. Paskui, kiek leistų galimybės, panaudoti lėšas kelti pedagogų atlyginimus“, – teigė jis.
Pašnekovas sako, kad pinigus mokytojų atlyginimams kelti valdžia turėtų paimti „iš ten, kur ir padėjo“:
„Jeigu prieš krizę, kai atlyginimus mažino, sakė, kad juos paima ir kažkur panaudos, tai dabar ir turėtų paimti tuos pinigus iš ten, kur juos padėjo“, – kalbėjo jis.
Mokymo kokybė kris
A. Navickas prognozuoja, kad ateityje trūks mokytojų, mokytojų specialybes rinksis prasčiau baigę mokyklas jaunuoliai.
„Kokybė visą laiką tik kris, ir tai turės neigiamas pasekmes visai visuomenės raidai. Jeigu švietimas taps tik išrinktųjų reikalas, o kvalifikuotų mokslų užteks tik privačioms mokykloms, tai matome trečio pasaulio šalis, kur tokia situacija ir vyksta. (...) Gaila, kad vis mažiau dėmesio skiriama vaikui, neužtikrinama kokybė, finansavimas, didelės mokinių klasės, santykis mokytojo ir mokinio yra sudėtingas ir mažai dėmesio mokiniui galima skirti, ugdymo plano vykdymas, kadangi tos lėšos sumažintos. Graudu žiūrėti ir į ikimokyklinių įstaigų padėtį didžiuosiuose miestuose: dažnai trūksta ir kvalifikuotų darželio auklėtojų, kurios norėtų dirbti darbą, kurio atlyginimas ne ką didesnis už minimumą – dėl to skauda“, – kalbėjo jis.
Sudarė darbo grupę
Švietimo ir mokslo viceministras Rolandas Zuoza nesibaimina, kad mokslo kokybė kris, nes, pasak jo, dėl pedagogų rengimo ateityje konkuruos greičiausiai visi universitetai.
„Ministrė lapkričio 6 dieną sudarė darbo grupę pedagogų profesijos mokslų rengimo ir kvalifikacijos būklei vertinti ir iki 2016 metų vasario turi pateikti rezultatus ir pasiūlymus dėl esamos situacijos. Pedagogus dabar rengia beveik visi universitetai, kitą savaitę net Vilniaus universitetas pedagogikos centrą atsidaro, tad mes spręsime net kelis variantus: gali būti vientisinės pedagogikos studijos, kaip yra LEU, arba gali būti magistro studijos kaip papildomos pedagogo kvalifikacijai pasiekti ir dar keli variantai“, – teigė jis.
Viceministras nurodė, kad šiuo metu Lietuvoje aštuoniems mokiniams tenka vienas mokytojas, kai Europos Sąjungoje 20-čiai mokinių tenka vienas mokytojas.
„Mes turime mokytojų perteklių, todėl mes turime išspręsti šį klausimą ir pasilikti geriausius, o tie, kurie yra pagyvenusio amžiaus, oriai išeis į pensiją – tam irgi yra numatyti pinigai. (...) Kitais metais Seimo biudžetui pateikta 5 proc. didinti mokytojų atlyginimus – tiek leidžia valstybės pajėgumai. Pedagogų atlyginimų kėlimas priklausys ir nuo politikų sprendimų, kiek didės bendras bazinis atlyginimas“, – kalbėjo R. Zuoza.
Profesiją renkasi ne dėl pinigų
Pašnekovo teigimu, pedagogo profesija yra skirta motyvuotiems ir talentingiems žmonėms, o šį darbą tinkamai dirbti gali tik pašaukimo vedini specialistai.
„Tikrai ne pinigai lemia mokytojo profesijos pasirinkimą – tai motyvacija, pašaukimas, mokytojai turi ir 56 dienas atostogų. Vieni dirba geriau, kiti blogiau. Tie, kurie dirba gerai, yra ir paskatinami, gauna priedus už kvalifikaciją, už eksperto kategoriją ir t.t.“ – teigė viceministras.
R. Zuozo teigimu, kad mokytojo profesijos prestižas kiltų, patys mokytojai turėtų mažiau liūdėti, daugiau šypsotis, mylėti vaikus ir neatgrasinti jų nuo mokytojo profesijos.
„Jeigu bus geriausi universitetų dėstytojai parinkti, įdomiausios programos, gerai sutvarkytos praktikos ir motyvacija – irgi tas prestižas pakils. O šiaip pačių mokytojų bendruomenė pakankamai gerai tą prestižą išlaiko ir, kiek aš kalbu su pedagogų bendruomene, tai nekelia jie tokių problemų. Šias problemas kelia tie, kurie nėra patenkinti savo darbu, nėra pakankamai motyvuoti ir moko ne iš pašaukimo“, – kalbėjo viceministras.
Mokytojų profesinės sąjungos gruodį planuoja rengti įspėjamąjį streiką dėl mažų atlyginimų.
