Per 20 metų švietimo srityje nuolat reformuojama viskas – vertinimai, egzaminavimai, karpomas mokyklų tinklas. Kada baigsis eksperimentai?
Prieš du dešimtmečius kalbėta apie tautinę mokyklą, buvo net jos samprata. Vėliau paaiškėjo, kad tautiškumas nebėra madingas, tad jo mokyklose, ko gero, mažiau nei sovietmečiu. Visokios programos taip pat nukreiptos į tai, kad moksleiviai bent savaitę apsieitų be patyčių, o nebežinantys ko griebtis pedagogai beviltiškai kabinasi bent į tokią neva drausminančią vertybę kaip uniforma. Lyg problemas būtų galima būtų užmėtyti vienodais skudurais.
Medžioklės objektu ir pragyvenimo prielaida tapęs mokinio krepšelis, kaip nusiskundžia ne vienas mokytojas, tapo priežastimi, dėl kurios iš mokyklos pašalinti net didžiausią chuliganą tapo „nepelninga“. Svarbiausia, kad kiekviena atėjusi valdžia apkaltina kitą viskuo, kuo tik įmanoma, ir reformos pradedamos iš naujo.
Muravjoviška politika
Dabartiniai valdantieji teigia vos išgelbėję mokyklas nuo konservatorių ir liberalų politikos ir lygina ją su Rusijos carinės imperijos gubernatoriaus Lietuvoje Michailo Muravjovo XIX a. veikla, kai buvo persekiojamas lietuviškas švietimas.
Didžiausios valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos (LDSP) infocentro vadovė Jolanta Bielskienė savo pareiškime teigia: „Tuometinis liberalų švietimo ir mokslo ministras (Gintaras Steponavičius – red. past.) vykdė muravjovišką švietimo reformą, visiškai neatsižvelgdamas į vietinių bendruomenių, šeimų bei vaikų poreikius ir be jokių skrupulų naikindamas kaimo mokyklas, o kartu ir kultūros bei bendruomenės židinius Lietuvos kaimuose ir miesteliuose.“
Dabartinė Vyriausybė, anot J. Bielskienės, apsaugojo mokyklas. „Vien šiems mokslo metams, kad nebūtų uždarytos, išgelbėta net 150 mokyklų. Taip pat, pagerinus mokinio krepšelio metodiką, pavyko lanksčiai ir efektingai padidinti mokyklų finansavimą daugiau nei 67 mln. litų, o patį mokinio krepšelį – 38 litais“, – teigė socdemų atstovė.
Kol kas tik pažadai
Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Eugenijus Jesinas neskuba džiaugtis.
„Kad G. Steponavičiaus politika prisidėjo prie mokyklų uždarymo – tai faktas. Mažėjo finansavimas, sutartinių mokinių apskaičiavimo koeficientai, pagal kuriuos paskui skaičiuojamas ir mokytojo atlyginimas. Tačiau socialdemokratai kol kas gali pasigirti tik gerais ketinimais. Jau gautas premjero pažadas padidinti finansavimą, tačiau žodis kūnu dar netapo“, – pastebėjo profsąjungos lyderis.
Pasak E. Jesino, minėtos permainos žadamos nuo ateinančių metų, o pinigų reikia jau šiandien.
„Tie maždaug 67 mln. litų švietimo sistemos kasmet nepasiekdavo todėl, kad, sumažėjus mokinių skaičiui – apie 20 tūkst. kasmet, juos iš savivaldybės biudžetų valstybė pasiimdavo atgal, kaip atseit nereikalingus, o reikalingi jie buvo. Net labai. Mat pagal galiojusią metodiką krepšelis nepadengdavo net ugdymo plano.
Beje, šiemet mokyklų padėtis labai įtempta, neaišku, kaip reikės baigti metus, nes tų milijonų dar niekas nedavė“, – ne taip optimistiškai situaciją piešė visuomenininkas.
