Vakar prasidėjo papildomas priėmimas į aukštąsias mokyklas. Šiemet liko kaip niekad daug laisvų vietų, nes nemažai aukštųjų mokyklų švietimo reforma nusivylusių abiturientų spjovė į vietos universitetus ir patraukė mokslų krimsti svetur.
Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) prezidentas Arūnas Markas nesistebi, kad šiemet ypač daug abiturientų, užsiregistravusių į pagrindinį priėmimą, neatvyko pasirašyti sutarčių su aukštosiomis mokyklomis. Priminsime, jog pagrindinio priėmimo etapuose turėjo teisę dalyvauti 36 583 abiturientai, tačiau net 6940 pakviestų studijuoti šalies aukštosiose mokyklose apsigalvojo. Papildomo priėmimo metu laukia net 830 laisvų valstybės finansuojamų vietų universitetuose ir 1800 kolegijose. Mokamų vietų yra net 10 tūkstančių.
Lemia ne žinios
„Dauguma sutarčių pasirašyti neatvykusių abiturientų į priėmimą buvo užsiregistravę tik „dėl visa ko“, nes laukė atsakymo iš užsienio aukštųjų, – sakė A.Markas. – Gavę patvirtinimus iš užsienio, jie pasirinko studijas ten.“
Kai kurių šalių universitetai informaciją apie priėmimą esą pateikia tik rugsėjo mėnesį, todėl neabejojama, kad pirmakursių dar nubyrės.
A.Marko nuomone, studijos namie abiturientų nevilioja dėl to, kad Lietuvos aukštosios mokyklos tarpusavyje konkuruoja ne kaip pakelti studijų kokybę, o kaip susigraibyti kuo daugiau studentų. Dėl to į aukštąsias mokyklas patenka net atsilikėliai.
„Pakraupome sužinoję, kad į valstybės finansuojamas vietas šiemet durys atsivėrė net abiturientams, kurie mokykloje vos vilko vyžą, – šyptelėjo jis. – Žemiausias balas, kad įstotum į valstybės finansuojamą vietą, buvo vos 2,2! Štai iki kokių kuriozų prieita. Argi tokią reformą galima vadinti nusisekusia?“
Būtų esą pusė bėdos, jei aukštosios mokyklos bent nusistatytų minimalią balų sumą, kurios nesurinkęs abiturientas neturėtų prošvaisčių studijuoti toje mokykloje.
“Tokią sistemą įsivedęs tik Vilniaus universitetas, – pabrėžė jis. – Kitos mokyklos delsia. O juk kai priimami net prastai besimokiusieji, ir dėstytojams tampa sunkiau dirbti. Juo labiau kad neskubama nepažangių studentų braukti iš sąrašų. Priežastis aiški: daugiau studentų – daugiau pinigų."
A.Markas atkreipė dėmesį, kad stojantiesiems trūksta informacijos apie konkrečioje aukštojoje mokykloje parengiamų specialistų lygį.
„Jos savo reklamose pabrėžia teikiančios kokybiškas studijas, bet kas yra kokybiškos studijos, niekas negali įvardyti, – sakė A.Markas. – Negirdėjau, kad būtų paskelbti tos ar kitos mokyklos tarptautinio įvertinimo rezultatai. Mūsų sąjunga siekia, kad tokie rodikliai būtų skelbiami.“
Konkurencija turi būti
Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti prezidentas Pranas Žiliukas nenorėjo sutikti, kad Lietuvos aukštosios mokyklos atveria vartus net ir negabiems moksleiviams.
„Mūsų žiniomis, šiemet tik vienintelis atvejis buvo, kai į valstybės finansuojamą vietą įstojo asmuo, teturėjęs 2,2 balo pažangumą“, – kalbėjo jis.
Pasak P.Žiliuko, toliau žemiausi balai į kolegijas buvo nuo 6, o į universitetus - nuo 13,04. Jis sutiko, kad tarp aukštųjų mokyklų - didelė konkurencija, vyksta kova dėl „krepšelių“, bet tai esą nieko blogo. „Kuo mokyklos gali tarpusavyje konkuruoti, kovoti? Tik studijų kokybe, – atsakė jis. – Studentai renkasi tą aukštąją, kurioje studijų kokybė geresnė. Nematau čia nieko blogo. Konkurencija tarp mokyklų turi būti.“
Kodėl tuomet vis daugiau abiturientų renkasi studijas užsienio šalyse? „Niekas tiksliai nepasakys, kiek tokių abiturientų bus, nes išvykstantieji neprivalo kam nors apie tai pranešti“, – pripažino, kad padėtis nekontroliuojama, P.Žiliukas.
Iš reformos išėjo šnipštas
Edvardas Žakaris – Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys:
Dar prieš priimant naująjį Mokslo įstatymą tvirtinau, kad iš jo nieko gero nebus, kad jis studentų neskatins mokytis. Taip ir atsitiko. Ne tik įstoja prastai besimokantieji į aukštąsias dabar - ir mokosi ten labai prastai. Vos velkasi. O tie, kurie įstoję į valstybės nefinansuojamas vietas, išvis gali „durnių volioti“, nes žino, kad yra labai geidžiami, kad niekas jų už nepažangumą neišmes.
Reikia ir minimalaus balų skaičiaus nustatymo, ir daugybės kitokių pataisų. Laukiame nesulaukiame, kada ateis laikas, kai prasidės vadinamieji valstybės užsakymai, kai bus išsiaiškinta, kokių specialistų šaliai tikrai reikia ir ateityje reikės. Nėra to. Užtat vadybininkų, ekonomistų ir teisininkų „kepama“ be saiko. Tik neaišku, ką jie veiks mokslus baigę. Studijų kokybė irgi niekam nerūpi. Nors studijų kaina – nežmoniškai didelė. Todėl mąstantys abiturientai ir renkasi studijas užsienyje. Pažįstamų vaikai taip padarė – užsienyje nemokamai studijuoja.
Niekam nesvarbu, ką daryti abiturientui, jei jo tėvai neturi pinigų už vaiko studijas sumokėti. Darbo – nėra, mokytis durys užtrenktos. Telieka eiti valkatauti. Labai daug valstybė iš šios reformos „išlošė“.
