Nesutarimai atskirose srityse bendram šalių nacionaliniam saugumui įtakos tikrai negali turėti, kadangi Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas šioje srityje yra per toli pažengęs, kad būtų įmanoma žengti bent žingsnį atgal, teigia Prezidentės patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jonas Markevičius.
„Noriu atkreipti dėmesį, kad saugumo politiką formuoja ne tik kultūra ir švietimas, bet taip pat ir tos kietos saugumo dalys, gynybinis saugumas. Tai šioje vietoje Lietuva ir Lenkija jau seniai yra partnerės gynybos srityje, esame to paties aljanso nariai, tai kalbėti apie tai, kad šioje vietoje galima kažką pakeisti mūsų bendram saugumui ar gynybiniam saugumui, tai aš labai abejočiau“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė J. Markevičius.
Šalies vadovės patarėjo tikinimu, nepaisant nesutarimų atskirose srityse, abiejų šalių grėsmės išlieka tos pačios, nesikeičia ir regioninis požiūris.
„Galbūt yra nesutarimų kažkokiose atskirose srityse, tačiau šiandien šalys yra pakankamai toli nuėjusios, kad būtų įmanoma atgal grįžti bent vieną žingsnį. Tai mes esame kaimynai, mes esame daugelio bendrų projektų nariai, ir kad tai pakenktų mūsų bendram saugumui, teigti tikrai aš nenorėčiau“, – pažymėjo J. Markevičius.
ELTA primena, jog trečiadienį Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Švietimo įstatymą, kuriuo tautinių mažumų mokyklose išplečiamas dėstymas lietuvių kalba. Šiuo įstatymu nepasitenkinimą išreiškė lenkų politikai bei Lenkijos žiniasklaida.
Lenkijos užsienio reikalų ministerija yra oficialiai pareiškusi nepasitenkinimą Lietuvos Seimo priimtomis Švietimo įstatymo pataisomis. Ministerijos pareiškime rašoma apie „nusivylimą ir nerimą“ dėl Lietuvos parlamento sprendimo, priimto prieš suinteresuotųjų valią, išreikštą lenkų švietimą ginančioje peticijoje, paremtoje 60 tūkst. parašų.
