Apie tai ir dar daugiau – tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“.
Kaip vieną iš kaltininkų G. Sarafinas įvardijo Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM), kuri, kaip teigė pašnekovas, viską daro atbulai.
„Stinga įvairių vadovėlių ir nieko paguodžiančio nesako nei ministerija, nei leidyklos. Nebus vadovėlių, juos aštuntokams ir dvyliktokams ketina išleisti tik ateinančių metų pavasarį, kai užbaiginės mokslo metus“, – apie neišspręstas švietimo problemas kalbėjo G. Sarafinas.
Dėl neparengtos mokymosi medžiagos nei mokiniai, nei mokytojai nesupranta, ką reikia mokytis ir kur tokios švietimo problemos nuves mokinius. Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius sako, kad ŠMSM visų dalykų ir klasių programas nusprendė atnaujinti vienu metu, o ne palaipsniui, dėl to strigo vadovėlių leidyba.
„Ministerijos vadovybė vadovaujasi keistu principu: kas nedirba, tas neklysta. Jie sako, kad mes matome klaidas, jas identifikuosime ir ištaisysime. Švietime taip nelabai tinka, nes tu griauni jaunų žmonių gyvenimus. Tu negali ant vaikų eksperimentuoti kelis metus iš eilės, turi apgalvoti, kad dirbi su jaunais žmonėmis ir kad jiems yra didžiulė žala, jog jie dvejus metus gyvena be vadovėlių“, – tvirtino G. Sarafinas.
Valdančiųjų reformos – galvos skausmas būsimai valdžiai
G. Sarafinas pridūrė, kad Lietuvoje ŠMSM švietimo reformas priima neatlikus tyrimų ir to pasekmes matome dabar – jau ne pirmus metus mokiniai ir mokytojai dirba chaotiškomis sąlygomis. Dėl tokių reformų dabartiniai valdantieji paliks daug bombų būsimiems ministerijos vadovams ir problemas jie turės spręsti ilgai ir nuobodžiai, gal net iki ateinančio rudens.
„Jau mokykloms išsiuntė pranešimus, kaip vyks visi patikrinimai ir egzaminai 2025 m. pirmąjį pusmetį, o patys išeina. Ateina nauja valdžia, ji nebegali nieko keisti, o viskas yra sustumta į birželio mėnesį – birželio mėnesį kasdien vyks patikrinimai ir egzaminai. Mokyklų darbas sustos. Tokį sprendimą turės vykdyti naujai atėjusi valdžia ir ji bus pastatyta prieš faktą ir prieš tėvų bei mokinių pyktį“, – paaiškino G. Sarafinas.
„Yda yra ta, kad mūsų švietimo funkcionieriai ir strategai galvoja ne apie vaiką, ne apie tėvus, ne apie mokytojus. Jie galvoja apie ES pinigų įsisavinimą, kai ateina pinigai, jiems akys aptemsta ir jie žiūri į milijonus, į nulius ir veikia atbulai“, – tikino švietimo ekspertas.
Švietimo sistemos laukia krachas
Dėl tokių sprendimų, anot pašnekovo, dabar mes sėdime ant lemtingo slenksčio – švietimo sistemos laukia krachas.
„Ne tai, kad atskirose mokyklose, o jau daugybėje savivaldybių likęs vienas chemijos mokytojas visoje savivaldybėje, pusantro fizikos mokytojo, du matematikai ir jie dengia kitas mokyklas“, – teigė G. Sarafinas.
Mokytojai gausiai eina į pensiją, o naujų parengiama mažai. Jaunimas vangiai stoja į pedagogiką, o tie, kurie įstoja, dažnai renkasi vos trijų rūšių pedagogiką: kūno kultūros, menų arba pradinių klasių.
Studentai labai vangiai stoja į matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, informatikos pedagogiką. G. Sarafinas paaiškino to priežastis:
„Yra 25 tūkstančiai abiturientų, o chemijos egzaminą laiko tūkstantis. Dauguma fizikos, chemijos ar informatikos nesimoko, nes tai yra fundamentalūs, sunkūs dalykai. Dauguma renkasi lengvesnį kelią: socialinius, humanitarinius mokslus arba menus. Kai jie 11–12 klasėje nesimoko tų dalykų ir nelaiko egzaminų, tai elementariai negali stoti mokytis į tas sritis. Tiksliukų lieka vis mažiau“.
O tie, kurie pasirenka mokytis tiksliuosius mokslus, verčiau eina dirbti korepetitoriais, nes tai yra pelningiau, nei būti mokytoju.
Visą pokalbį su G. Sarafinu išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
„33 min. su Artūru Anužiu“ žiūrėkite kiekvieną trečiadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą ketvirtadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.
