Šiauliuose nerimsta aistros dėl miesto valdžios parengto taupymo bei mokyklų uždarymo plano, kuris skaudžiai kirs ir jau kerta per švietimo, vaikų ugdymo įstaigas. Visi, kurie prieštarauja parengtam taupymo planui, sulaukia aštrios kritikos, net melo ir šmeižto. Vienas iš nedaugelio, nebijantis pasakyti savo nuomonės dėl taupymo plano ir nepritariantis jam – Seimo narys socialdemokratas Valerijus Simulik – neseniai sulaukė viešos keletos „iškilių“ politikų kritikos.
Paklaustas, ką mano apie situaciją, V. Simulik iš pradžių buvo trumpai ironiškas: „Ačiū šiems politikams už reklamą. Kita vertus džiugu, kad net ir jie pastebėjo, jog gyniau ir ginsiu, kovojau ir kovosiu už švietimą. Ir man gėda už šiuos politikus, kurie su tokiu dideliu užsidegimu griauna švietimo, vaikų ugdymo sistemą“. Ir tai buvo tik pokalbio pradžia.
Tik išsilavinimas gali pridengti reikšmingą išvaizdą
Kai kalbama apie mokyklas, apie tokius taupymo planus – ir aš turiu teisę į emocijas.
Man mokykla nėra vien pastatas, kur vyksta pamokos. Man mokykla nėra vien betoninė dėžė – be dvasios ir turinio, į kurią tik įeinama ir išeinama.
Todėl reikšmingiems politikams galėčiau atsakyti ir Oskaro Vaildo žodžiais: „Tik išsilavinimas gali pridengti reikšmingą išvaizdą“.
Esu įsitikinęs, kad ir mokyklos, ir švietimo paskirtis yra kur kas platesnė – ne tik perduoti žinias, patirtį jaunajai kartai, bet ir saugoti bei ugdyti asmenybę, moralines vertybes, kalbą, tautos tradicijas. Be švietimo nebus valstybės. Nebus ant ko statyti tos valstybės. O valstybės už pinigus nenupirksi, kiek betaupytum. Ir jei šiandien griaunam švietimą, tikrieji rezultatai pasirodys po 10- 15 metų, kai užaugs žiauri, vien tik vartotojiška visuomenė. Tam tikra prasme – vergų visuomenė, klusni ir nekelianti klausimų. Tai šito siekiama?
Kodėl konkrečiai nepritariate Šiaulių valdžios parengtam taupymo planui?
Todėl, kad Šiaulių miesto savivaldybė paskelbė ekonominį karą vaikų ugdymo įstaigoms. Todėl, kad tai yra vaikų išvarymo į gatves planas, nes didžiąja dalimi taupymas perkeliamas ant vaikų mokslo ir ugdymo įstaigų. Maža to, naštą dar stengiamasi perkelti ant vaikų tėvų pečių. Bet juk ne visi gali mokėti vis daugiau ir daugiau.
Labai aiškiai noriu pasakyti: taupyti reikia, kito kelio nėra. Bet aš neįsivaizduoju, kaip kokybiškai galima ugdyti vaikus, jei įstaigos biudžetas mažinamas 30 ir daugiau procentų. Todėl šį planą ir vadinu švietimo sistemos griovimu. Kai tiek reikia sutaupyti, būtina kalbėti apie sistemos griūtį.
Reali taupymo riba – 15, na, daugiausiai 20 procentų. Bet ne 30, ne 35 procentai. Kai kurios ugdymo įstaigos bus pasmerktos kartu su vaikais. Taupymas turi būti realus, kad įstaigos sugebėtų tęsti veiklą.
Antra, taupymo planas suplaktas su skubotai parengtu mokyklų sujungimo, prijungimo, uždarymo planeliu, kurio visa esmė – kaip mokinius ir mokytojus išvaryti į kitą pastatą arba į gatvę. Nesvarstytos net tokios galimybės, kad dvi įstaigas galima būtų įkelti į vieną pastatą. Man iki šiol niekas negali paaiškinti, ką ta valdžia ketina daryti su tuščiais pastatais.
Esu prieš mokymo, ugdymo įstaigų uždarymą. Manau, kad uždaryti mokyklą galima tik išskirtiniais atvejais, kai tikrai nebėra kitų sprendimų, kitos išeities. Ar išties visos galimybės išnaudotos, kad beliko tik uždarinėti mokyklas? Man nesuprantami ir kriterijai, kuriais remiantis uždaromos mokyklos. Pavyzdžiui, vienas iš absurdiškiausių kriterijų – minusas mokyklai, kad ji negavo iš Savivaldybės finansavimo remontams. Bet jei pati Savivaldybė nedavė mokyklai lėšų remontams, tai iš kur turėjo būti gaunama?
Taupymo plane nieko nekalbama apie investicinius projektus, o būtent jų dėka buvo ištaškyta dešimtys milijonų. Manau, kad visa taupymo plano vinis ir yra investiciniai projektai: jau įvykdyti projektai ir ketinami įgyvendinti projektai. Drįstu teigti, kad visas tas taupymo planas sukurtas tik kelių verslininkų-politikų ar politikų-verslininkų interesams tenkinti. Miestas buvo ir yra šokdinamas pagal kelių milijonierių dūdelę. Taip sakant, tegul varguoliai pataupo, o paskui mes vėl nustumsim Savivaldybę į banką skolintis, vėl pinigus mesim į projektavimą, statybas, statybines medžiagas.
Tų iškilių ponų, kurie kritikuoja mane ir kalba, kad švietimo sąskaita galima labai daug sutaupyti, noriu paklausti – iš kur tos miesto skolos atsirado?
Ir iš kur tos Šiaulių skolos atsirado?
O Jūs paklauskit ponų Juškaus ir Mazuronio. Jei bus atviri, tikrai papasakos daug įdomių dalykų apie miestui labai brangiai kainavusius ir jokios pridėtinės vertės neatnešusius investicinius projektus.
Ponas Juškus – ir meru buvęs, ir opozicijoj, ir pozicijoj – dažnai balsuodavo už daugelį projektų, kurie „valgė“ biudžeto lėšas. Pavyzdžiui, už Daušiškių kapines, kurioms žemė nupirkta 2-3 kartus brangiau, nei tuomet kainavo realiai. 9 milijonai litų, o kapinių nėra. Nežiūrint į tai, kad netoli veikiančių Ginkūnų kapinių yra daugiau nei 20 hektarų valstybinės žemės. Reikėjo tik, kad miesto Taryba kreiptųsi į Vyriausybę. Žemė nebūtų kainavusi nė lito.
Ir naujoms kapinėms nupirkta žemės daugiau, nei leidžia įstatymas. Dėl to Seimo narys V. Mazuronis net antikonstitucinę įstatymo pataisą Seimui pateikė. Vertinu tai kaip bandymą atgaline data įteisinti kapinių aferą. Ir kas galėtų paneigti, kad gerbiamas kolega nebuvo asmeniškai suinteresuotas? Bet į tokį ar panašius klausimus turėtų atsakyti atitinkamos tarnybos, bet joms neįdomu. O gal todėl, kad vienoje iš tokių įstaigų dirba Mazuronio žmona?
Panaši istorija ir su Menų inkubatoriumi, kurį žūtbūt norima prastumti. Architektui ir politikui V. Mazuroniui, ko gero, neskauda galvos, kai Savivaldybė be konkurso jo kolegai architektui pinigus už projektavimo darbus sumoka – ketvirtį milijono. V. Juškui, ko gero, galvos neskauda, kad jis balsavo už tai, kad iki Menų inkubatoriaus būtų nutiesta šiluminė trasa už savivaldybės pinigus, nors Menų inkubatoriaus projektui apskritai dar nėra pritarta. O jei bus įkurtas Menų inkubatorius, tai kiekvienais metais jo išlaikymui reikės apie 500 tūkstančių litų. O pinigų tai nėra.
Labai norėtųsi išgirsti šių ponų nuomonę ir dėl Arenos, kurios operatorei Savivaldybė kasmet sumoka 800 tūkstančių litų, ir dėl Industrinio parko, kur sukišta dešimtys skolintų milijonų, ir dar norima toliau kišti.
Kokią naudą miesto biudžetui davė šie visi projektai ir duoda? Ne asmeninę naudą kai kurioms firmoms, politikams ar jų šeimų atstovams, o MIESTUI?
Taigi skolos toli gražu atsirado ne tik dėl to, kad mokesčių surenkama mažiau.
Kokie būtų palinkėjimai Šiaulių valdžiai?
Pradėti rimtai skaičiuoti VISUS pinigus. Nes dabar bandoma spręsti klausimus tik žmonių sąskaita. Siūlyčiau stabdyti visus investicinius projektus, kurie nors truputėli kelia abejonių. O tokių projektų yra ne vienas ir ne du.
Atsisakyti įvairiausių, fantastiškiausių studijų, kurios kainuoja nuo 50 tūkst. litų iki 700 tūkst. litų, nes dalis tų studijų neatitinka net studentų kursinių darbų lygmens.
O visam politiniam Šiaulių valdžios elitui – merui, vicemerėms, patarėjams, administracijos direktoriui, pavaduotojams – prieš balsuojant už taupymo planą ar jį pasirašant susimažinti atlyginimus proporcingai siūlymams, kurie numatomi miesto įstaigų darbuotojams. Toks žingsnis įstatymui neprieštarautų. Ir linkiu, ir siūlau.
