Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Išsiblaivyk gal ar ką:) Vėl gėrei ir vartei enciklopediją?:)
Skirtingai negu poezijos lauretas ( su kuo sveikinu ) mokymo sistemą isivaizduoju , kaip institucijų rinkinį , veikiantį laisvos konkurencijos pagrindu. Tegu valstybė susitvarko su keleta pagrindinių funkcijų palikdama sau teisėjo vaidmenį.
Mokinio krepšelio atsiradimas ir studentų kredidavimo sistema veda prie to.
Sakyčiau tai būtų didžiausias esamos vyriausybės indėlis į šalies vystymasi.
Apie naujo mokymo stiliaus atsiradimą rašo p. Andrikienė šiame portale.
Kaip jis atsiras jei būsime „pelėsiais ir kerpę apaugę“ ir verksime dėl mažo valstybinį finansavimą ?
Mokinio krepšelio atsiradimas ir studentų kredidavimo sistema veda prie to.
Sakyčiau tai būtų didžiausias esamos vyriausybės indėlis į šalies vystymasi.
Apie naujo mokymo stiliaus atsiradimą rašo p. Andrikienė šiame portale.
Kaip jis atsiras jei būsime „pelėsiais ir kerpę apaugę“ ir verksime dėl mažo valstybinį finansavimą ?
"Tik rinkoje paaiškėtų kiek ir kokių reikia studentų bei dėstytojų". Čia Gediminas iš esmės teisus. Realybėje taip ir yra. Tą randu ir Vakarų literatūroje. Įdomu, kokiais žaltiniais remiasi Gediminas.Galėtų pasidalyti. _-------
"Gediminas 2007-05-29 17:42:40
V. Rubavičių ir jo straipsnius žinau geriau ir anksčiau, nei kai kurie, mane kritikuojantys, komentatoriai. Ir nieko nesiruošiu žeminti. Šis straipsnis nėra taip gerai argumentuotas, kaip kai kurie bando teigti. Jis tik gerai išreiškia Lietuvos intelektualinio elito baimę privatizavimui. O tai jau ateina iš ankstesnių laikų.
Tik rinkoje paaiškėtų kiek ir kokių reikia studentų bei dėstytojų. Jokia institucija to nepajėgi padaryti, nes neįmanoma sukaupti tiek informacijos ir ją apdoroti, kiek reikėtų šiam uždaviniui spręsti. Tie, kas užsimerkia prieš šią problemą, ir yra tikrieji diletantai disputuose.
O platesniame pasaulyje yra ir ekonomistų-filosofų, ir filosofų-ekonomistų, ir praktikų ir kt. Tik Lietuvoje jų mažoka. Tikėsimės, kol kas."
"Gediminas 2007-05-29 17:42:40
V. Rubavičių ir jo straipsnius žinau geriau ir anksčiau, nei kai kurie, mane kritikuojantys, komentatoriai. Ir nieko nesiruošiu žeminti. Šis straipsnis nėra taip gerai argumentuotas, kaip kai kurie bando teigti. Jis tik gerai išreiškia Lietuvos intelektualinio elito baimę privatizavimui. O tai jau ateina iš ankstesnių laikų.
Tik rinkoje paaiškėtų kiek ir kokių reikia studentų bei dėstytojų. Jokia institucija to nepajėgi padaryti, nes neįmanoma sukaupti tiek informacijos ir ją apdoroti, kiek reikėtų šiam uždaviniui spręsti. Tie, kas užsimerkia prieš šią problemą, ir yra tikrieji diletantai disputuose.
O platesniame pasaulyje yra ir ekonomistų-filosofų, ir filosofų-ekonomistų, ir praktikų ir kt. Tik Lietuvoje jų mažoka. Tikėsimės, kol kas."
Kiek dar daug Lietuvoje tamsos, mitų ir neišmanymo! Atrodo, kad daugelis tuos 16 metų nepriklausomybės praleido visai tuščiai, net nebandydami pasimokyti. Ausys linksta nuo kai kurių straipsniuose reiškiamų minčių, jau nekalbant apie komentarus.
Sustoja du lietuviai prieš naują, neseniai nudažytą sieną. Vienas rėžia: - Aš tau sakau, kad ši siena yra balta.
Antrasis: Taip, kaimyne, matau, kad balta. Gražiai nudažyta. Pirmasis: Bet aš tau sakau, kad siena - balta. Antrasis: Taip, taip, pritariu. Pirmasis: Eik po velnių. Tu manęs visai nesupranti. Tarp mūsų pažiūrų - didžiulė prararaja, nes tik AŠ galiu matyti. Jokie aiškinimai nepadės. Žodžiu, sėkmės, Gediminai, ieškant skirtumų.
Antrasis: Taip, kaimyne, matau, kad balta. Gražiai nudažyta. Pirmasis: Bet aš tau sakau, kad siena - balta. Antrasis: Taip, taip, pritariu. Pirmasis: Eik po velnių. Tu manęs visai nesupranti. Tarp mūsų pažiūrų - didžiulė prararaja, nes tik AŠ galiu matyti. Jokie aiškinimai nepadės. Žodžiu, sėkmės, Gediminai, ieškant skirtumų.
Sustoja du lietuviai prieš naują, neseniai nudažytą sieną. Vienas rėžia: - Aš tau sakau, kad ši siena yra balta.
Antrasis: Taip, kaimyne, matau, kad balta. Gražiai nudažyta. Pirmasis: Bet aš tau sakau, kad siena - balta. Antrasis: Taip, taip, pritariu. Pirmasis: Eik po velnių. Tu manęs visai nesupranti. Tarp mūsų pažiūrų - didžiulė prararaja, nes tik AŠ galiu matyti. Jokie aiškinimai nepadės. Žodžiu, ėėkmės, Gediminai, ieškant skirtumų.
Antrasis: Taip, kaimyne, matau, kad balta. Gražiai nudažyta. Pirmasis: Bet aš tau sakau, kad siena - balta. Antrasis: Taip, taip, pritariu. Pirmasis: Eik po velnių. Tu manęs visai nesupranti. Tarp mūsų pažiūrų - didžiulė prararaja, nes tik AŠ galiu matyti. Jokie aiškinimai nepadės. Žodžiu, ėėkmės, Gediminai, ieškant skirtumų.
o kuo blogai tas supiniginimas tai taip Rubavicius ir nepapasakoja.
Nebarkit pateikia tris atsakymus, bet tai tik deklaracijos. Atsakymų nėra ir kol kas negali būti. Tarp mūsų pažiūrų - didžiulė praraja, todėl jokie aiškinimai nepadės, nors ir turiu pakankamai argumentų.
Nei Tomo, nei Gedimino, net ir pikto Vytasso. Tik tegu jie atsako į klausimus, kuriuos šios aptarimo pradžioje uždavė kažkuris skaitytojas. Cituoju:
"Reformos esmė turėtų išryškėti, apibrėžiant atsakymus į šiuos tris klausimus:
1) koks studentas turėtų ateiti į universitetą? (Nejaugi bet kuris, gavęs atestatą?);
2) kokį specialistą turime paruošti? (tikslo, prioritetų nustatymas);
3) koks dėstytojas gali šį tikslą vykdyti (ar jis dalyvauja tikruose mokslo tyrimuose, ar yra mobilus, ar sugeba išdėstyti ir t.t.).
Mano atsakymai:
1. Į universitetą turėtų būti atranka, bet ne pagal tėvų piniginę, o pagal apsisprendimą studijuoti tiksliai pasirinktą mokslo sritį.
2. Reikia paruošti ne tokį, kuris iškaltų formules, koeficientus, datas ir t.t., o kuris sugebėtų kūrybiškai mąstyti ir jau universitete įsitrauktų į tiriamąją, projektinę ar kitokią veiklą.
3. Tik toks dėstytojas galės šį tikslą įgyvendinti, kuris tikrai dalyvauja mokslo tyrimuose, skelbia tyrimų rezultatus, nebijo skaityti paskaitų užsienio universitetuose, iš konferencijų grįžta su naujais mokslo ryšiais ir naujomis idėjomis. O jau tada tikrai bus aišku, kokių organizacinių ir finansinių pertvarkymų reikia. Tačiau mūsų reformuotojai kalba tik apie studentų prievolę mokėti. Nuvertinti studentą iki paslaugų pirkėjo, o dėstytoją - iki jų pardavėjo? Ir tai jie vadina reforma?
"Reformos esmė turėtų išryškėti, apibrėžiant atsakymus į šiuos tris klausimus:
1) koks studentas turėtų ateiti į universitetą? (Nejaugi bet kuris, gavęs atestatą?);
2) kokį specialistą turime paruošti? (tikslo, prioritetų nustatymas);
3) koks dėstytojas gali šį tikslą vykdyti (ar jis dalyvauja tikruose mokslo tyrimuose, ar yra mobilus, ar sugeba išdėstyti ir t.t.).
Mano atsakymai:
1. Į universitetą turėtų būti atranka, bet ne pagal tėvų piniginę, o pagal apsisprendimą studijuoti tiksliai pasirinktą mokslo sritį.
2. Reikia paruošti ne tokį, kuris iškaltų formules, koeficientus, datas ir t.t., o kuris sugebėtų kūrybiškai mąstyti ir jau universitete įsitrauktų į tiriamąją, projektinę ar kitokią veiklą.
3. Tik toks dėstytojas galės šį tikslą įgyvendinti, kuris tikrai dalyvauja mokslo tyrimuose, skelbia tyrimų rezultatus, nebijo skaityti paskaitų užsienio universitetuose, iš konferencijų grįžta su naujais mokslo ryšiais ir naujomis idėjomis. O jau tada tikrai bus aišku, kokių organizacinių ir finansinių pertvarkymų reikia. Tačiau mūsų reformuotojai kalba tik apie studentų prievolę mokėti. Nuvertinti studentą iki paslaugų pirkėjo, o dėstytoją - iki jų pardavėjo? Ir tai jie vadina reforma?
Kaip dabar bus, jei pats nori "progreso", o maniškiai studentai (net ne lituanistai) - pažangos? Ar svetimžodžių kaišiojimas teikia pranašumo, ar jėgos?
REKLAMA
REKLAMA
Švietimas ir paslaugų ideologija