Esate įtariamas nusikalstamos veikos padarymu? Nesijaudinkite – tereikia „liudytojo“, kuris viską „matė“, ir iš balos gali pavykti išlipti sausam... O gal norite praturtėti? Tuomet paliudykite, ko būsite prašomas. Tiesa, nemaža tikimybė, kad vietoj atlygio už melagingus parodymus teks susimokėti baudą.
Turbūt ne vienam yra tekę laikraštyje matyti skelbimą, kuriame prašoma atsiliepti asmenis, mačiusius vieną ar kitą nusikaltimą arba eismo įvykį. Šitaip pagalbos dažniausiai ieško nukentėjusieji, siekiantys, kad būtų išsiaiškinta tiesa, o jiems – atlygintos patirtos skriaudos. Iš tiesų į tokius skelbimus neretai atsiliepia neabejingi praeiviai, kurie matė įvykį ir teisme gali paliudyti, kad buvo vienaip ar kitaip.
Tačiau būna ir tokių, kurie į skelbimą atsiliepia ne iš geros valios ir dorų ketinimų, o siekdami pasipelnyti. Jie gali paliudyti ką tik reikės – žinoma, už tai tokiam „pagelbėti“ suskubusiam “liudytojui” turės būti sumokėta.
Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Gediminas Bučiūnas savo teisininko karjeroje yra ne kartą susidūręs su tokiais “liudytojais”. Bėda, kad, anot prokuroro, tokius atvejus atskleisti pavyksta ne taip ir dažnai.
Ir prisiekę meluoja
“Pagauti meluojantį liudytoją nėra lengva. Jis gali sakyti, jog pasakodamas apie įvykį susimaišė, suklydo – tiesiog apsiriko. Daugiausiai abejonių kyla, kai ikiteisminio tyrimo metu jokio liudytojo nebuvo, o prasidėjus teismui staiga atsiranda toks viską “matęs” ir “girdėjęs” asmuo. Tada jau reikia atidžiai vertinti jo liudijimą ir žiūrėti, ar tik negresia jam baudžiamoji atsakomybė už melavimą ir teismo klaidinimą”, – sakė G. Bučiūnas.
Nors teisme duodamas parodymus liudytojas turi prisiekti, kad sakys tik tiesą ir nieko nenutylės, dažnam priesaikos žodžiai nieko nereiškia. Prokuroras G. Bučiūnas atskleidė, jog daugiausiai meluojančių liudytojų pasitaiko bylose dėl eismo įvykių, o štai aiškinantis nužudymus meluoti išdrįsta tik vienas kitas. Prokuroras prisiminė ir ne vieną kuriozinį atvejį, kai papirktas liudytojas buvo demaskuotas dėl savo kvailumo ir nepakankamo apdairumo.
Sankryžoje susidūrus dviem automobiliams, atsirado vyriškis, kuris prisistatęs atsitiktiniu praeiviu tikino, jog puikiausiai matė, kokiomis aplinkybėmis įvyko avarija. Kadangi vienas iš automobilių į sankryžą įvažiavo degant neleistinam šviesoforo signalui, pareigūnai aiškinosi, kuris gi vairuotojas nepaisė eismo taisyklių. Liudytojas tikino, kad į sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui įlėkė ieškinį dėl žalos pateikęs vairuotojas, o ne atsakovas. Besiaiškinant įvykio aplinkybes ir nagrinėjant liudytojo parodymus, paaiškėjo, jog avariją matęs “praeivis”... daltonikas. “Jeigu žmogus neskiria spalvų, tai turbūt ir taip aišku, kad jis niekaip negalėjo matyti, kokiai šviesai degant važiavo automobis”, – apibendrindamas juokėsi G. Bučiūnas.
Dar viena ne mažiau kurioziška situacija taip pat susijusi su „liudytoju“, kuris “matė” avariją ir “žinojo”, kaip viskas vyko iš tiesų. Vienoje Kauno gatvių susidūrė du automobiliai. Vienas iš jų nuo smūgio užlėkė ant šaligatvio, išvertė apsauginę tvorelę ir atsitrenkė į elektros stulpą. “Liudytojas”, taip pat apsimesdamas atsitiktiniu praeiviu, „mielai sutiko talkinti“ pareigūnams aiškinantis eismo įvykio aplinkybes. Nuvežtas į įvykio vietą, buvo paprašytas nurodyti, kurioje tiksliai vietoje jis buvęs, kai įvyko avarija. Šis nė nedvejodamas atsistojo kaip tik toje vietoje, kur automobilis buvo įsirėžęs į stulpą...
Liudija ir už butelį, ir iš draugiškumo
Prokuroras G. Bučiūnas sakė, jog tokie melagingi parodymai kartais išaiškėja ir atsitiktinai, mat ne visi “samdomi liudytojai“ tokie kvaili. Labiau įstatymus išmanantieji į pagalbą pasitelkia nepilnamečius – mat asmenui iki 16 metų už melagingą liudijimą negresia jokia atsakomybė, jis teisme nėra prisaikdinamas.
Paklaustas, kiekgi kainuoja “įsigyti” tokį „liudininką“, prokuroras nesiryžo įvardinti tikslios sumos. “Vienareikšmiškai sunku pasakyti – būna įvairiausių variantų. Vienas gali melagingai paliudyti iš draugiškumo ir noro padėti draugui ar artimajam, kitas gali paprašti kelių šimtų litų. O yra tokių, kurie ir už butelį „suręs“ kuo įtikinamiausią istoriją”, – sakė G. Bučiūnas.
Prokuroras atskleidė, jog liudytojų papirkimas – tik vienas iš būdų gauti sau naudingą paliudijimą. Kitas, dar sunkiau išaiškinamas ir nustatomas būdas – grasinimas. “Tiesiog prasilenkdamas gavėje ar kur kitur kaltinamasis gali liudytojui ar nukentėjusiajam mestelti: “Girdėjau, turi vaikų...” To pakanka, kad liudytojas būtų įbaugintas ir net nutartų pakeisti parodymus, o “pritempti” iki grasinimo pareigūnai negali – juk tiesiogiai grasinama ir nebuvo”, – pasakojo G. Bučiūnas.
TIK FAKTAI
Dėl poveikio liudytojams, nukentėjusiam asmeniui, ekspertui, specialistui pagal Baudžiamojo kodekso 233 straipsnį šiemet buvo užregistruotos 26 nusikalstamos veikos.Dėl melagingų parodymų davimo – 150 veikų. 38 iš jų buvo nutrauktos, 43 bylos perduotos teismams.
***
Pagal dabar galiojantį Baudžiamąjį kodeksą melagingais parodymais laikomas ne tik neteisingų duomenų pateikimas, bet ir nutylėjimas apie žinomus faktus.
***
Nors už melagingus parodymus gali grėsti laisvės atėmimas iki 2 metų, dažniausiai už melavimą įkliuvę liudytojai išvengia įkalinimo bausmių ir atsiperka baudomis.
***
Viena iš didžiausių buvo paskirta apsimelavusiai Darbo partijos narei Zinaidai Pagirskienei – už melagingus parodymus būnant liudytoja Darbo partijos apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo byloje teismas skyrė 5000 litų baudą.
Giedrė Poteliūnaitė
