Įvairių užsienio šalių teisėsaugos pareigūnai lietuviškas pavardes itin dažnai linksniuoja neigiamame kontekste. Tautiečiams lipdomos „vagių“, „prievartautojų“ ir šiaip „įvairaus plauko nusikaltėlių“ etiketės. Naivu ginčytis, kartais tam yra dar ir koks solidus pagrindas.
Tačiau, iš kitos pusės, toli gražu ne visi į Lietuvą atvykstantys užsieniečiai turi tik gerų ketinimų. Statistika rodo, kad 1,1 proc. (2011 m. duomenimis) nusikaltimų Lietuvoje padaro užsienio šalių piliečiai. Dauguma nusikaltimų, tokių kaip neteisėtas bandymas kirsti valstybės sieną ar įvairūs viešosios tvarkos pažeidimai, nėra itin rimti, nors ir reikalauja tvarką prižiūrinčių pareigūnų resursų. Tačiau pasitaiko ir vienas kitas incidentas, kuris priverčia sukrusti tiek pareigūnus, tiek nusikaltimo istoriją sekančią visuomenę.
Prievartos istorijos
Vienos garsiausiai pastaruoju metu nuskambėjusios bylos buvo susijusios su išžaginimais. Dėmesio centre buvo atsidūręs Danijos pilietis Bjarkė Gallas Berneris Schultzas. Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas šiam asmeniui šių metų gegužės mėnesį paskelbė nuosprendį.
Danas pripažintas kaltu dėl lietuvės seksualinio prievartavimo ir išžaginimo. Verslininkui skirta reali trejų metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaičiuoti beveik vieneri metai, kuriuos B. Schultzas prieš tai praleido dėl sulaikymo ir suėmimo.
Iš B. Shultzo nukentėjusiai priteista 40 tūkst. litų neturtinės žalos. Nukentėjusiajai jis taip pat turės sumokėti beveik 12 tūkst. litų, kuriuos ji išleido teisinei pagalbai. „Balsas.lt savaitė“ primena, kad nusikaltimą verslininkas iš Danijos padarė 2009-ųjų gegužės pabaigoje. Vyras viename sostinės Klaipėdos gatvės butų laikė uždarytą merginą ir ją žagino bei seksualiai prievartavo. Nukentėjusioji į butą buvo atviliota, nes susidomėjo dano pasiūlymų mokyti jo dukrą.
Tuo tarpu 2010-ųjų spalį nuosprendį dėl 18-metės išžaginimo išgirdo Nigerijos pilietis Babatunde Oyelana. Juodaodžiui skirta 3 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
„Balsas.lt savaitė“ primena, kad Lietuvoje gyvenantis trisdešimtmetis Nigerijos pilietis nusikaltimą padarė per Velykas bažnyčiai priklausančiame pastate. 18-metė moksleivė tvirtino, kad per sostinės centre esančiame apleistame pastate, kuris priklauso Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčiai, su draugu vilniečiu ir juodaodžiu Nigerijos piliečiu gėrė vyną ir alų. Po kiek laiko vilnietis kažkur išvyko, o tuo pasinaudojęs juodaodis ją išžagino. Vėliau jis ją nuvežė namo.
Kartais išžaginimo istorijos įgauna „dvigubą“ tarptautinį atspalvį. Štai praėjusių metų birželio pradžioje gautas Lenkijos pilietės pareiškimas, kuriame nurodyta, jog Palangoje, kieme stovinčio krovininio automobilio vairuotojo kabinoje, panaudodamas fizinį smurtą ją išžagino olandas. Nukentėjusioji iš vienos valstybės, įtariamasis dar iš kitos, o nusikaltimas įvykdytas Lietuvoje.
Dominuoja kontrabanda
2011-ųjų statistika rodo, kad daugiausia užsienio piliečių įkliūva dėl kontrabandos (19,1 proc. visų nusikaltimų). Neteisėtas valstybės sienos perėjimas nusikaltimų „rikiuotėje“ žengia antroje vietoje – 14,4 proc. visų nusikaltimą.
Trejetą užbaigia vagystės, kurios praėjusiais metais sudarė 10,8 proc. visų užsieniečių padaromų nusikaltimų. Toliau pagal dažnumą seka įvairūs sukčiavimo atvejai, dokumentų klastojimas, kelių eismo taisyklių pažeidimai ir bandymai papirkti pareigūnus.
Savąją nišą užpildo ir narkotikais bei psichotropinėmis medžiagomis prekiaujantys užsieniečiai. Ir, žinoma, viešosios tvarkos pažeidėjai. Besišlapinančių ant prezidentūros sienų arba nuogais užpakaliais lakstančių užsieniečių istorijos jau ne kartą ir net ne dvidešimt kartų buvo išsamiai aprašytos spaudoje.
Kaip vieną iš išskirtinių įvykių, galima būtų paminėti 2011 m. vasario 7 d. Lietuvoje sulaikytą čečėną, kuris vertėsi neteisėta prekyba narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Ši istorija ypatinga tuo, kad minėtas čečėnas buvo ieškomas Ukrainos pareigūnų dėl dviejų nusikaltimų.
Pirmiausia, dėl 2009-siais vasario 9 d. atlikto plėšimo. Ir antra, dėl 2010-ųjų birželio 29 d. įvykdytos tyčinės žmogžudystės sunkinančiomis aplinkybėmis.
Smulkūs nusikaltimai
Smulkesnių nusikaltimų braižas dažniausia būna identiškas. Skiriasi tik įstatymams nusižengusių asmenų tautybės ir nusikaltimo apimtys.
2010-jų pradžioje su 1 kg heroino sulaikyti trys Kirgizijos piliečiai. Dėl prekybos įvairiomis narkotinėmis medžiagomis tų pačių metų rugpjūtį įkliuvo islandas. Verta pastebėti, kad su narkotinėmis medžiagomis susijusių incidentų ir įkliuvusių asmenų įvairovė iš tiesų yra stulbinanti.
Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) viršininkas Algirdas Matonis pridūrė, kad savo vietą po saule itin aktyviai bando surasti ir pinigus bei dokumentus klastojantys asmenys. „Praėjusiais metais dėl suklastotų eurų kupiūrų įkliuvo Uzbekistano pilietis. O su padirbtu pasu 2011-ųjų kovą įkliuvo Čečėnijos tautybės asmuo. Tokių pavyzdžių galima pateikti labai daug“, - pabrėžė A. Matonis.
Ilgametę darbo policijoje patirtį turintis pareigūnas prisiminė vieną atvejį, kuris, greičiausia, neišsiskyrė nusikaltimo sudėtingumu, tačiau nustebino tuo, kad užsienio pilietis į nusikaltimą įtraukė 12-metį.
„2011-ųjų rugpjūčio pabaigoje Vilniuje, į butą užėjo nepažįstamas vyras su vaiku, sudavė ramentu močiutei per veidą ir pagrobė piniginę, kurioje buvo 105 litai. Vėliau pavyko nustatyti įtariamuosius – 46-erių ir 12 metų Rumunijos piliečius. Netrukus paaiškėjo, kad tie patys asmenys galėjo įvykdyti plėšimus Pasvalyje ir Kėdainiuose“, - pasakojo A. Matonis.
Su lietuviais „nebendradarbiauja“
A. Matonis pasakojo, kad dažniausiai užsieniečiai vykdo nusikaltimus be lietuvių „pagalbos“: „Suprantama, kartais lietuviai atlieka pagalbininkų funkcijas, tokias kaip vairuotojų, gabentojų ir panašiai. Tačiau tik kelių tyrimų Lietuvoje metu buvo nustatyti atvejai, kai užsienio piliečiai ir lietuviai bendrai vykdė nusikaltimus.“
2011-siais LKPB pradėta baudžiamoji byla dėl to, kad informacijos apie Vilniaus apylinkės miškuose prieš savo valią laikomą norvegą. Paaiškėjo, kad iš jo atstovaujamos įmonės yra reikalaujama išpirkos. Per specialią policijos operaciją bute kalinamas norvegas buvo išlaisvintas. Tada paaiškėjo, kad tautiečio pagrobimą organizavo norvegas, tačiau į pagalbą jis pasitelkė tris lietuvius.
Kitas incidentas įvyko praėjusių metų rugpjūčio pabaigoje. Utenos apskrityje tarptautinės operacijos metu (narkotikų gabenimo kontrolė buvo vykdoma keliose šalyse) buvo sulaikyti olandas, ispanas ir lietuvis.
Trijulė sulaikyta netoli Utenos esančiose dirbtuvėse, kurių teritorijoje buvo ardomas automobilis „Jeep Safari“. Ši transporto priemonė į Lietuvą buvo atplukdyta laivu. Automobilyje buvo paslėptas skystas kokainas.
Trys naujos kryptys
LKPB pareigūnai atkreipė dėmesį į tam tikras nusikalstamumo tendencijas, kuriose figūruoja užsienio šalių piliečiai. Nors kontrabanda nėra kažkas naujo įstatymų pažeidimų padangėje, tačiau pastebima viena įdomi detalė.
Nustatytas faktas, kad baltarusiai, atvykstantys apsipirkti Vilniaus „Gariūnų“ turgavietėje atsiskaitydami už prekes naudoja taip vadinamą „tvirtą valiutą“ – kontrabanda įvežamas akcizines prekes (cigaretes ir degtinę).
„Nuostabą sukėlė tai, kad per dieną Baltarusijos piliečiai vienai supirktuvei realizuodavo nuo 2 tūkst. iki 5 tūkst. vienetų cigarečių pakelių. Neteisėta prekių apyvarta per dieną siekė nuo 10 tūkst. iki 25 tūkst. litų. Už tokį nusikaltimą įtariamiems asmenims gresia laisvės atėmimas iki septynerių metų“, - pridūrė A. Matonis.
Antra nusikaltimų kryptis susijusi su asmenimis, kurie apgaudinėja lietuvius net neatvykdami į Lietuvą. „Pastaruoju metu pastebimos suaktyvėjusios užsieniečių, dažniausiai iš Pietų Afrikos ir kitų laisvųjų ekonominių zonų, reklaminės atakos internetu. Įprasta, kad interneto vartotojas gauna pranešimus apie ne va laimėtas įspūdingas pinigų sumas, paveldėtą turtą ar laimėtas žaliosios kortos loterijas vizoms į JAV. O „tariami laimėtojai“ perveda ne va už advokato ar notaro paslaugas, kurie esą padėtų gauti įspūdingas pinigų sumas“, - pasakojo A. Matonis.
Trečioji kryptis visiškai buvo neseniai aprašyta Lietuvos žiniasklaidos. Tai „MMM2011“ pinigų piramidė. Žadant milžiniškas palūkanas į aferistų pinkles pateko daugiau kaip 1500 Lietuvos piliečių. Pastarieji sukčiams patikėjo pinigų sumas, kurios svyravo nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių litų.
Tyrimai daug nesiskiria
Esminių skirtumų atliekamuose ikiteisminiuose tyrimuose, kai nusikalsta lietuviai ir užsieniečiai nėra. Visai atvejais vadovaujamasi tomis pačiomis baudžiamojo proceso normomis.
„Paprastai proceso veiksmuose, atliekamuose su įtariamuoju užsieniečiu būtinai dalyvauja vertėjas ir gynėjas. Bet tas pats galioja ir lietuviui, kuris nekalba arba sunkiai kalba lietuviškai“, - pasakojo A. Matonis.
Taip pat atkreiptas dėmesys, kad tuo atveju, kai įtariamajam užsieniečiui yra skiriama kardomoji priemonė suėmimas, tada prokuroras nedelsiant apie tai turi pranešti Užsienio reikalų ministerijai. Jei suimtasis pageidauja, apie susidariusią situaciją pranešama jo valstybės diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai.
Tam tikros grupės nusikaltimų
„ECOVIS Miškinis, Kvainauskas ir partneriai advokatų kontoros“ advokatas Kęstutis Kvainauskas „Balsas.lt savaitei“ pasakojo, kad baudžiamosiose bylose jam yra tekę ginti Egipto, Nigerijos, Turkijos, Estijos, Baltarusijos, Izraelio ir keleto kitų šalių piliečius. Vienas iš jo klientų buvo jau aprašytas Nigerijos pilietis B. Oyelana, kuris išžagino 18-metę.
Advokatas atkreipė dėmesį, kad sudėtingiausia tokiose, kad ir kaip keistai tai skambėtų, rasti Baudžiamojoje teisėje besispecializuojantį ir tam tikra užsienio kalba galintį bendrauti gynėją.
„Naudojantis vertėjo paslaugomis toli gražu ne viską gali atlikti efektyviai. Pasitaiko, kad įtariamasis nekalba nei angliškai, nei vokiškai, nei ispaniškai. O grynai specifine kalba. Arba bandydamas kalbėti angliškai užsienietis blogai suformuluoja savo mintis. Vertėjas jas dar kitaip išverčia. O teisme paaiškėja, kad įtariamasis dėl vieno ar kito epizodo norėjo pasakyti visiškai priešingus dalykus nei užfiksuota apklausoje“, - pasakojo K. Kvainauskas.
Užsieniečių Lietuvoje daromus nusikaltimus, anot advokato, būtų galima suskirstyti į tris grupes: „Pirmoji – smulkūs turtiniai ar su pasikėsinimu į kito asmens sveikatą susiję nusikaltimai. Taip pat su narkotikais susiję nusikaltimai. Tokiais atvejais įkliūva trečiųjų šalių piliečiai, kurie nuolat Lietuvoje negyvena. Jiems Lietuva būna tik tarpinė stotelė.“
Antrai grupei advokatas priskyrė kontrabandą ir su mokesčių nemokėjimu susijusius nusikaltimus. Tokia nusikaltimų kryptis, Lietuvai kaip tranzito šaliai, yra susiformavusi kone natūraliai.
„Trečia grupė nusikaltimų apima taip vadinamą „pinigų plovimą“ ir mokesčių mokėjimo vengimą. Dėl mokesčių kartojuosi, tačiau noriu atskirti svarbų dalyką. Prieš tai kalbėjau apie fizinius asmenis, o šįkart dėl mokesčių aferų kaltinamųjų suole „atsiduria“ juridiniai asmenys, kurie per Lietuvos bankus perveda lėšas, savo kilme ir teisėtumu sukeliančias daug abejonių Lietuvos pareigūnams“, - pabrėžė K. Kvainauskas.
Įrodė, kad nieko nežinojo
„Balsas.lt savaitės“ kalbinamas advokatas pabrėžė, kad procesui persikėlus į teismą esminių skirtumų tarp lietuvių ir užsieniečių nebelieka: „Tie patys nusikaltimai, tie patys motyvai. Lietuviai ir užsieniečiai šiuo klausimu niekuo nesiskiria.“
Vienas iš K. Kvainausko klientų buvo Nigerijos pilietis, kurį pričiupo su kilogramų narkotinių medžiagų. „Lietuvoje įprasta vadovautis stereotipais. Supraskit, Nigerijos pilietis, o pastarieji itin dažnai piktnaudžiauja narkotinėmis medžiagomis. Kaltas. Bet atliekant ikiteisminį tyrimą pradėjo aiškėti, kad tas pilietis nežinojo, jog jam perduos daiktus, kuriuose bus paslėptos narkotinės medžiagos“, - pasakojo K. Kvainauskas.
Nigerijos pilietis buvo laikomas suimtu keletą mėnesių. Galiausiai pavyko įrodyti, kad jis iš tikrųjų nieko apie narkotikus nežinojo. Tačiau didelės nuoskaudos, kad bergždžiai už grotų teko praleisti keletą mėnesių, Nigerijos pilietis nejautė. Anot advokato, žmogus suprato, kad jei pas tave randa kilogramą narkotinių medžiagų, tai negali lengva ranka paleisti ir patikėti pateiktu paaiškinimu.
LENTELĖS-GRAFIKAI
Įtariamų nusikalstamų veikų padarymu užsieniečių TOP 10 pagal pilietybę (2011 m. duomenimis)
Rusija – 53
Baltarusija – 42
Gruzija – 36
Latvija – 28
Lenkija – 27
Rumunija – 13
Estija – 10
Ukraina – 8
Vietnamas – 5
Vokietija – 4
Italija – 4
2004-2011 m. įtariamų nusikalstamos veikos padarymu užsieniečių skaičius
2004 – 300 (131) (užsienio valstybės piliečiai (iš jų buvo Lietuvoje nelegaliai))
2005 – 288 (108)
2006 – 353 (155)
2007 – 263 (91)
2008 – 244 (74)
2009 – 271 (63)
2010 – 285 (86)
2011 – 268 (68)
