Praėjusiais metais Klaipėdos rajone gyvenančios 5 šeimos įsivaikino 6 vaikus. O šiemet - jau vieną. Per dešimtmetį pernai daugiausia vaikų rado tėvišką šilumą svetimose šeimose. Praėjusiais metais Lietuvoje 103 lietuvių šeimos įsivaikino 110 vaikų. Per porą dešimtmečių pasikeitė šeimos, norinčios įvaikinti vaikus: jos motyvuotos, tvirtai apsisprendusios, materialiai ir moraliai tvirtos.
Rajono Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos Irenos Šaulytės teigimu, pernai viena šeima įsivaikino du vaikus, o viena – vaiką iš mūsų rajono. Šiemet jau įvaikintas vienas rajone gyvenantis vaikas, taip pat viena mūsų rajono šeima jau įsivaikino vieną. „Dvi rajono šeimos yra gavusios pasiūlymą dėl įvaikinimo ir šiuo metu baigia paruošti pareiškimus teismui“, – pasakojo vedėja.
Pasak jos, rajono gyventojai, nusprendusieji tapti įtėviais arba globėjais, turi galimybę save įvertinti lankydami PRIDE mokymus Gargždų socialinių paslaugų centre. Jiems nereikia važiuoti mokytis į kitą miestą ar rajoną. „Pagal dabartinius reikalavimus nuo 2008 metų kiekviena šeima turi gauti specialistų įvertinimą apie jų tinkamumą būti įtėviais arba globėjais. Šie mokymai Lietuvoje pradėti organizuoti 2009 m. dalyvaujant 23 socialiniams partneriams, iš kurių vienas – Gargždų socialinių paslaugų centras“, - kalbėjo I. Šaulytė.
Į klausimą, ar per 20 metų labai pasikeitusios šeimos, kurios apsisprendžia įsivaikinti, I. Šaulytė atsakė: „Šeimos, su kuriomis man teko bendrauti dėl šio klausimo, tenka pripažinti, kad yra motyvuotos, tvirtai apsisprendusios, materialiai ir moraliai tvirtos. Su vienais bendraujame rečiau, su kitais dažniau. Reikia pridurti, jog per pastaruosius trejus metus šeimos pradėjo atviriau kalbėti apie įvaikintąjį ne tik su savo artimaisiais, draugais, bet ir renka biologinės šeimos istoriją, nes anksčiau ar vėliau papasakos apie tai vaikui.“
Ji taip pat pasakojo apie rajone susibūrusių įtėvių savipagalbos grupę. I. Šaulytė sakė dalyvavusi jų susirinkime. „Į susitikimus įtėviai atvyksta su vaikais, čia būna smagaus šurmulio ir jaudulio, - kalbėjo ji. – Įtėviai dalijasi patirtimi, pasakoja, kaip jiems sekasi. Jie glaudžiai bendrauja su Gargždų socialinių paslaugų centru, kuriame dirba psichologė bei kiti darbuotojai.“
Pasiteiravus, ar ilgai užtrunka įvaikinimo procesas, I. Šaulytė atsakė: „Mokymai, šeimos įrašymas į sąrašus, pasiūlymo gavimas, susipažinimas su vaiku, kontakto užmezgimas ir apsisprendimas, bylos teismui paruošimas, jos nagrinėjimo datos paskyrimas užtrunka apie pusmetį, įskaitant ir sprendimo įsiteisėjimo laiką.“
Ji pasidžiaugė rajono apylinkės teismo teisėjais, kurie, nepaisydami didelių darbo krūvių, įvaikinimo byloms skiria išskirtinį dėmesį ir jas nagrinėja skubos tvarka.
2009 m. Lietuvoje 103 lietuvių šeimos įsivaikino 110 vaikų, iš jų 7 – po du. Vilniaus mieste – 4, Klaipėdos rajone, Klaipėdos mieste, Kauno rajone – po vieną šeimą.
Iš 103 šeimų 14 turėjo savo biologinius vaikus, 8 šeimos jau augino įvaikintus vaikus.
Virginija LAPIENĖ
